Sausio 13-ąją tryliktuoju Santarvės fondo laureatu išrinktas buvęs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Jonas Kubilius. Jam įteiktas ordinas Pro augenda concordia (Už santarvės puoselėjimą). Žymiajam matematikui, ilgiausiai per visą Vilniaus universiteto istoriją jam vadovavusiam - beveik 33 (1958-1991 m.) metus - ordinas paskirtas už tai, kad tuo laikotarpiu Universitete buvo parengta daugiau kaip 65 tūkst. specialistų.

Pirmuoju Santarvės premijos laureatu 1994 m. buvo paskelbtas poetas Justinas Marcinkevičius. Vėliau laureatų sąrašą pratęsė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, kardinolas Vincentas Sladkevičius, aktorius Donatas Banionis ir vienuolis tėvas Stanislovas (Dobrovolskis).

Santarvės ordinais apdovanoti tuometinis Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwaśniewski), medicinos mokslų daktaras Antanas Vinkus, menotyrininkas Romualdas Budrys, Sankt Peterburgo miestas ir televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė.

‘Žmonės turi ir privalo kalbėtis, įsiklausyti į kito žodžius ir mintis. Privalome juos išgirsti, jeigu norime gyventi tarp žmonių, tarp kitų kartų, nes nėra svarbesnio ryšio žemėje su žmogumi, su savo istorija, savo kultūra. Santarvė - tai mūsų tautos ir kultūros pamatas, be kurios negalima jokia visuomeninė žmonių bendruomenės egzistencija˙, -prieš įteikdamas ordiną akad. Jonui Kubiliui kalbėjo Santarvės fondo steigėjas Julius Kazėnas. Jis apgailestavo, kad pasaulyje atsiranda vis daugiau teisėjų, o ne teisiųjų. 

Anot J. Kazėno, negalima gyventi nuolat provokuojant ‘amžino mūsų tautos priešo˙ idėją. Reikia turėti amžinų interesų, o ne amžinų priešų. Galime pritarti, kad supratimo ir tolerancijos mūsų visuomenėje nėra per daug, ypač politiniame šalies gyvenime. Tuo įsitikiname kone kas dieną. Fondo steigėjas apgailestavo, kad valdžios vyrai dažnai nesilaiko garbės kodekso, einama į kompromisus ir su sąžine. Todėl buvo priminti ir pirmojo Santarvės premijos laureato poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai: Santarvė - ne su kuo, o vardan ko. Išties tai galėtų būti mūsų politikų ir visuomenės veikėjų garbės kodeksas.

2005 m. Santarvės ordino kavalierius Jonas Kubilius Vilniaus universiteto auloje gaudžiant vargonų garsams priėmė taip pat ir Santarvės vėliavą su užrašu Santarvę nešančiam, santarvę skleidžiančiam.

Santarvės fondo valdybos pirmininkas dr. Sigitas Renčys paaiškino valdybos sprendimą, kodėl Santarvės ordinas skirtas būtent J. Kubiliui. Triukšmingame, skandalingame, net paradoksaliame gyvenime, pasak S. Renčio, esama neišnykstančių vertybių. Tai santarvė, kuri gimsta tyloje, vienija žmones net be žodžių. Tai įmanoma tik turint didelį ir kilnų tikslą. J. Kubiliui visą gyvenimą toks tikslas buvo Lietuva.

S. Renčys prisiminė, kaip būdamas šio Universiteto pirmo kurso studentas filologas po universiteto skliautais išgirdo paties autoriaus, poeto Justino Marcinkevičiaus pirmą kartą viešai skaitomą poemą Mindaugas. Tai buvo įvykis, kai poeto tariamas žodis LIETUVA jaunajai kartai įgijo ypatingą prasmę. Tai įvyko tada, kai Universitetui vadovavo rektorius  J. Kubilius.

J. Kubiliaus vadovavimo Universitetui metu pradėjo atgimti studentiškos tradicijos, kurios sovietmečiu nebuvo toleruojamos. Imatrikuliacijos šventės, mediumai - niekur Sovietų Sąjungoje to nebuvo. Arba 1979 m. Vilniaus universiteto 400 me-tų jubiliejaus minėjimas su tokiu užmoju ir savigarbos jausmu, kad to neįmanoma pamiršti. Vilniaus universiteto senasis architektūrinis ansamblis, apskritai senojo Universiteto dvasia tapo neatsiejama nuo viso Lietuvos kultūrinio paveldo. Kad Vilniaus universitetas išliko lietuviškos dvasios universitetu, ir jam buvo sugrąžintas seniausio buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje universiteto vardas, prireikė didelių paties rektoriaus pastangų.

Nereikia pamiršti J. Kubiliaus indėlio reformuojant Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, kuriant jos įstatymų bazę Nepriklausomybės metais, kai profesorius buvo Lietuvos Respublikos Seimo nariu.

Štai kodėl akad. Jonas Kubilius ir pripažintas Santarvės simboliu; tai įprasmina ir jam įteiktas Santarvės ordinas.

Dėkodamas už ordiną,  J. Kubilius pažymėjo, kad jam tai itin brangus apdovanojimas, nes įteikiamas visiems mums reikšmingą dieną - Sausio 13-ąją, kai prieš 15 metų beginklė tauta pasipriešino brutaliai jėgai ir nugalėjo, apgynė Nepriklausomybę. Santarvės fondo valdybos pasirinkta diena įteikti ordiną siejasi su santarvės idėja...

Profesorius prisipažino labai gerbiąs patriotus, bet negalįs gerbti tų, kurie patriotizmą geba reikšti tik garsiai rėkaudami. Tikraisiais patriotais J. Kubilius vadina tuos, kurie tegul ir tyliai, bet sąžiningai dirba visuomenei naudingą darbą. Tokius žmones pirmiausia reikia pastebėti ir įvertinti.

Savo rektoriaus darbą Vilniaus universitete J. Kubilius įvertino kaip veiklą labai sunkiais tarybinės okupacijos laikais. Svarbiausia tautai buvo išsilaikyti, ir ji išsilaikė, išsaugojo valstybingumo siekį. Nepriklausomybę pasiekė ne vienas ar keli tautos išrinktieji, bet susitelkusi visa tauta, susidarius sąlygoms įgyvendinti tą siekį. Jei šiandien kiltų pavojus Lietuvos valstybei, J. Kubilius neabejoja, kad visi vėl būtume vieningi kaip ir prieš 15 metų.

Iškilmių dalyviams įsiminė Vilniaus universiteto rektoriaus akad. Benedikto Juodkos prakalba. Rektorius buvo tik ką grįžęs iš Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, kur vyko iškilmingas posėdis, skirtas 15-osioms Sausio 13-osios metinėms. Ten buvo pasakyta daug labai teisingų ir gražių žodžių: apie santarvę, laisvę, apie tai, kad kuriant ateities visuomenę daugiausia dėmesio turi būti skirta švietimui, mokslui, išsilavinimui... Kaip lengva pakalbėti ir kaip sunku padaryti! Todėl J. Kubilius B. Juodkai ir yra ta asmenybė, kurios žodžiai niekada nesiskirdavo nuo darbų, nesiskiria ir dabar. Daugiau kaip 32 metus vadovavo Universitetui labai sudėtingomis aplinkybėmis... Anot B. Juodkos, Vilniaus universitetas buvo palyginti laisvas, intelektinės laisvės oazė, jei išvis galima kalbėti apie laisvę okupuotos valstybės sąlygomis. Tai didelis tuometinio rektoriaus prof. Jono Kubiliaus nuopelnas. Jis sąvoką santarvė pavertė kūnu ir gyvenimo būdu.

Taip sveikindamas Santarvės ordino kavalierių akad. J. Kubilių sakė Vilniaus universiteto rektorius B. Juodka. Naująjį Santarvės ordino kavalierių sveikino kolegos, akademinės bendruomenės nariai ir, žinoma, matematikai.

Gražvydas Kantvydas