“Abonento” palikimas žudo Vilnių

“Abonento” palikimas žudo Vilnių

Per metus iš „Vilniaus šilumos tinklų“ pavagiama apie 200-300 mln. litų Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas žada, kad greitai vilniečiai uždirbs vidutiniškai po 6 tūkst. litų, jeigu tik balsuos už “abonentą” A.Zuoką. Tačiau gavę rekordines šilumos sąskaitas už gruodžio mėnesį, vilniečiai neturėtų pamiršti, kad tai ir yra A.Zuoko nuopelnas – būtent A.Zuoko pastangomis 2002 m. “Vilniaus šilumos tinklai” 25 metams buvo išnuomoti Prancūzijos bendrovei “Dalkia”. Tačiau greitai prancūzų nebeliko, o šilumos ūkio savininke liko tik “Rubicon group”, kuri, Seimo specialiai sudarytos komisijos skaičiavimais, tam pačiam “abonentui” A.Zuokui per kelis metus sumokėjo daugiau nei dešimt milijonų litų kyšių. Dar viena naujametinė dovanėlė Vilniui yra tos pačios “Rubicon group” valdomos “Vilniaus Energijos” ultimatumas Vilniui – sumokėti dar 41,4 mln. litų, kurių ji neva negavo per praėjusius metus, nes kuras neva brango greičiau, nei šilumos kaina. Tačiau tarybos narys Vincas Karčiauskas tokias “Vilniaus Energijos” pretenzijas vadina nesąmone. Ji skaičiuoja, kad jeigu per metus „Vilniaus šilumos tinklai“ gauna apie 1 mlrd. litų pajamų, tai maždaug apie 20-30 proc. nuo šios sumos eina „otkatams“, ir būtent tokia suma galima sumažinti šilumos kainą gyventojams, jeigu Vilniaus savivaldybė susigražintų šilumos tinklų valdymą.

“Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) ir “Vilniaus Energijos” teigimų, ta 41,4 mln. litų suma susidarė nuo 2009 m. spalio 1 d iki 2010 m. spalio 1 d., - sakė jis LL, - tačiau pagal naują energetikos kainų nustatymo metodiką šiuo laikotarpiu šilumos kaina turėjo būti perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į dujų kainą rinkoje. Tačiau “Vilniaus Energija” to nedarė, o kainą perskaičiavo tik du kartus per metus, o ne kas mėnesį. Pagal jų paskaičiavimus, tokios pajamos nebuvo gautos. Tačiau paprašyti pagrįsti tas išlaidas, “Vilniaus Energija” atsakė, kad viskas čia konfidencialu, ir tai yra jų verslo reikalas, ir nepateikė jokios informacijos apie šias išlaidas. Todėl mes sausio 19 d. Vilniaus savivaldybės taryboje svarstėm klausimą dėl tų tariamai negautų pajamų. Pareikalavome, kad “Vilniaus Energija” pateiktų kiekvieno 2010 m. mėnesio sąskaitas faktūras už pirktas dujas. Mums buvo įdomu, už kokią kainą “Vilniaus Energija” pirko dujas, nes kiek žinau, “Gazprom” prie Lietuvos sienos 1 tūkst. kubinių metrų dujų pernai buvo nustatęs 893 litų kainą (plius PVM). Plius dar reikia mokėti 40 litų už tūkstantį kubų už dujų perdavimą, bei 150 litų už paskirstymą. Tačiau Vilniuje antra ir trečia šiluminės elektrinės dujas gauna tiesiai iš magistralinių dujotiekių, todėl už paskirstymą jos neturi mokėti. Už paskirstymą reikia mokėti tik Baltupiuose ir Salininkuose esančioms elektrinėms. Tačiau “liūto” dalį sunaudoja antra ir trečia elektrinė. Pagal “Vilniaus Energijos” paskaičiavimus, jiems tūkstantis kubinių metrų dujų kainuoja apie 960 litų, o pernai vasarą, kai dujų suvartojimas nedidelis, ta kaina jiems išaugo net iki 1530 litų už kubą. Tai kažkoks absurdas, nes tokių kainų už dujas niekas negirdėjo. Matyt, “Vilniaus Energija” teikia Energetikos kainų komisijai melagingus duomenis, o ten nėra jokių specialistų. Šios komisijos šilumos ūkio skyriaus vadovės pareigas laikinai eina tokia panelė Gudzinskaitė, kuri šioje komisijoje dirba tik antrus metus, o jos irgi laikina pavaduotoja Irma Stirbelytė taip pat neseniai dirba. Matyt, kompetencija nekokia, jeigu nesugeba susigaudyti šilumos kainoje”.
Šiuo metu vilniečiai už 1 kw šilumos moka 0,23 Lt. Paklaustas, ar paskaičiavo, kiek maždaug vilniečiai permoka už šilumą “Vilniaus Energijai”, palyginus su vidutine dujų kaina, V.Karčiauskas atsakė: “Manau, kad jiems lieka apie 20-30 proc. “otkatas” nuo visos vilniečių sumokėtos sumos už šildymą. Kapitaliai apgaudinėja gyventojus, ir visi yra pasišiurpinę. Pasirodė, kad dalį šilumos punktų sostinėje pasisavino “Vilniaus Energija” – 3600 gyvenamuose namuose nėra bendrijų, o juos administruoja administratoriai. Dar apie 3100 daugiabučių namų priklauso bendrijoms. Paaiškėjo, kad tuos namus, kuriuose nėra bendrijų, “Vilniaus Energija” valdo nuotoliniu būdu ir, matyt, per šią sistemą jie naktį temperatūrą pakelia kokiais trimis laipsniais, kad kuo daugiau sunaudotų energijos. O tie namai, kuriuos administruoja patys gyventojai, ir kuriuose yra bendrijos, padėtis kitokia”.
V.Karčiauskas ir buvusiu Vilniaus meru Juozu Imbrasu kreipėsi į teismą dėl tokios “Vilniaus Energijos” savivalės. “Ekspertai paskaičiavo, kad į šilumos kainą “Vilniaus Energija” įskaičiavo dar apie 73 mln. litų “pastovių išlaidų” per metus, neskaičiuojant išlaidų dujoms, - sakė V.Karčiauskas, -  “pastovios išlaidos” yra darbo užmokestis, amortizacija, ir kiti dalykai. Tas išlaidas buvo galima sumažinti beveik 73 mln. litų. Tą patį mes sakėme ir per Energetikos kainų komisijos posėdį, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio. Tokios pozicijos negynė net Vilniaus savivaldybė, kuri atsiuntė tik vieną savo atstovą – šilumos ūkio vadovą Karosą, kuris uždavinėjo komisijai nereikšmingus klausimus. Jis klausė tik dėl to, kad paklausti, nes, matyt, jam nebuvo patogu, nes komisijos posėdyje dar dalyvavo J.Imbrasas ir G.Rudžionis. buvęs “Vilniaus šilumos ūkio” direktorius B.Cicėnas. Jam davė pasisakyti, ir jis išdėstė, kaip konkrečiai galima per metus sutaupyti tuos 73 mln. litų. Nes tuos skaičius “Vilniaus Energija” paėmė “iš lubų”. Tačiau Energetikos kainų komisija – Seimo ir Prezidentės paskirti penki nariai pernai gruodžio 15 d. klusniai pakėlė rankutes, kad reikia “Vilniaus Energijai” atiduoti dar 44 mln. litų iš vilniečių kišenių. Tuomet mes ir kreipėmės į teismą dėl šių nepagrįstų išlaidų”.
 
Konservatoriai – už “Rubicon group”

Konservatorius meras Raimundas Alekna paskelbė, kad “negautas šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ pajamas vilniečiai turėtų kompensuoti per trejus metus”. Sausio 19 d. posėdyje sostinės taryba turi pradėti svarstyti šį klausimą, opozicija siekė jį išbraukti iš darbotvarkės, tačiau jai pritrūko balsų. Po svarstymo už tolesnį klausimo nagrinėjimą balsavo 22, prieš 11 tarybos narių, keturi susilaikė. Toliau jis bus nagrinėjamas visuose tarybos komitetuose.  VKEKK yra numačiusi, kad jau nuo sausio 15 d. vilniečiai turėtų pradėti dengti 41,4 mln. Lt, kurių bendrovė negavo 2009-2010 m. dėl to, kad kuras brango greičiau nei šilumos kainos.
Jeigu ši suma būtų grąžinama per metus, tuomet gyventojai už šilumą turėtų mokėti 1,74 ct/kWh (su pridėtinės vertės mokesčiu) daugiau.
Juozas Imbrasas: „Kai valdžia leidžia plėšikauti, tai šilumos tiekėjai tuo naudojasi“
Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija bei buvęs bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovas Bronius Cicėnas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kainų komisijos sprendimus, kuriais prieš Kalėdas Vilniaus šilumos tiekėjams buvo nustatytos bazinės šilumos ir karšto vandens kainos.
Ieškovai prašo ne tik panaikinti nustatytas bazines kainas, bet ir įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją priimti naują nutarimą dėl šilumos ir karšto vandens bazinių kainų.
„Šilumos tiekėjai, monopolizavę rinką, naudojasi ne tik Kainų komisijos palankumu nustatant bazines kainas, bet ir plėšia devynis kailius nuo vartotojų. Oro temperatūra gruodžio mėnesį buvo tik keletu laipsniu šaltesnė, o žmonėms kvadratinis metras šildomo ploto pabrango kone keletą kartų. Šilumos tiekėjai savivaliauja, o valdžia į žmonėms svarbią problemą žiūri pro pirštus“, - piktinosi Juozas Imbrasas.
Politiką nustebino Vyriausybės vadovo A. Kubiliaus pareiškimas, kad didelės sąskaitos už šilumą gyventojams yra geriausia paskata renovuoti namus. „Premjero pozicijos net negalima vadinti keista, ji tragikomiška – betrūksta, kad Kubilius susitartų su šilumos „rubikonininkais“ rašyti dar trigubai didesnes sąskaitas. Juk tada žmonėms bus dar didesnė paskata renovuoti namus ir dar labiau tikėti konservatoriais ir jų vadovu“, - ironizavo parlamentaras.
Teisme dėl anksčiau neteisėtai padidintų šilumos kainų yra nagrinėjama ir dar viena byla, kurioje ieškovu yra J. Imbrasas. Jam vadovaujant Vilniaus miesto savivaldybei, ši pasipriešino šilumos tiekėjams nepagrįstai didinti kainą gyventojams, tačiau vėliau ji buvo padidinta vienašališkai. Gindamas vilniečių viešąjį interesą, Kainų komisijos sprendimą parlamentaras yra apskundęs teismui. Teisminiai ginčai vyksta iki šiol.

2009 m. gruodžio 11 d. UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsakovui VKEK (toliau – Kainų komisijos) šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą.
2010 m. gruodžio 10 d. įvyko Kainų komisijos posėdis, kuriame Kainų komisija, išanalizavusi UAB „Vilniaus energija“ faktines sąnaudas bei pateiktą šilumos bazinių kainų dedamųjų projektą, nors ir nepripažino pagrįstomis daugiau nei 37 mln. litų sąnaudų, kaip būtinų centralizuotam šilumos tiekimui, ir nustatė 12 proc. mažesnes diferencijuotas bazines 5 (penkerių) metų šilumos kainas, palyginti su UAB „Vilniaus energija“ prašyme pateiktomis, tačiau, J.Imbraso manymu, Kainų komisijos patvirtinti šilumos bazinių kainų dydžiai yra nepagrįstai dideli.

 2010 m. gruodžio 10 d. įvykusiame Kainų komisijos posėdyje taip pat priimtas nutarimas, kuriuo nuo 2011 m. sausio 1 d. nustatytos karšto vandens kainos dedamosios.
 
  2010 m. gruodžio 10 d. įvykusiame Kainų komisijos posėdyje Kainų komisijai buvo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narių pastabos dėl šilumos bazinių kainų ir karšto vandens dedamųjų, tačiau į jas nepagrįstai nebuvo atsižvelgta, ko rezultate Kainų komisija 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ (toliau – „Nutarimas“) nutarė nustatyti šilumos bazinių kainų dedamąsias, o 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ (toliau – „Nutarimas 1“) nustatė karšto vandens dedamąsias, iš esmės tokio dydžio, kokio prašė UAB „Vilniaus energija“.

J.Imbrasas mano, kad Kainų komisijai priėmus skundžiamus nutarimus buvo ne tik pažeisti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje, Šilumos kainų nustatymo metodikoje įtvirtinti reikalavimai, bet taip pat pažeistas Lietuvos Respublikos įstatymų saugomas viešasis interesas.

„Nutarimai yra naikintini, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, - teigia J.Imbrasas, - be to, skundžiami nutarimai yra neteisėti ir naikintini ir dėl to, kad priimant nutarimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. yra nustatytas vienas pagrindinių įstatymo tikslų, t.y. mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Šilumos ūkio įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendra šilumos ir elektros energijos gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.

Šilumos ūkio įstatymo 7 str. 1 d. numato, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus, o 7 str. 3 d. įtvirtintas pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas - tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 d. šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.

Skundžiamo Nutarimo priėmimo metu galiojo Šilumos kainų nustatymo metodika, kuri buvo patvirtinta 2009 m. liepos 08 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – „Šilumos kainų nustatymo metodika“), kurios 47.8. p. įtvirtinta, kad nustatant šilumos bazinių kainų, šilumos kainų dedamųjų bei šilumos kainų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir nustatymo tvarką, taikoma taip pat ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika.

UAB „Vilniaus energija“ yra bendras šilumos ir elektros energijos gamintojas, kurios pagrindinė veikla yra bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 7 d.). Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 6 d.). Taigi termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse privalo būti atliktas sąnaudų, kuro atskyrimas šilumos ir elektros energijos gamybai, kas užtikrina Šilumos ūkio įstatymo prioritetinio tikslo įgyvendinimą – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.
 
Be aukščiau paminėto, atsižvelgiant į tai, kad bendra šilumos ir elektros energijos gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga (Šilumos ūkio įstatymo 4 str. 1 d.), remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, teismas, spręsdamas kilusį ginčą, taip pat turi vadovautis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 6 d., šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybei, kiti šilumos tiekėjai – tik savivaldybei.

Pareiškėjai pateikdami prašyme nurodomus skaičiavimus vadovaujasi 2010 m. gruodžio 2 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus pažymoje Nr. O5-292 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – „Pažyma“) įtvirtintais UAB „Vilniaus energija“ finansiniais, ekonominiais ir techniniais rodikliais.

Dėl gamybos sąnaudų. UAB „Vilniaus energija“ 2004 – 2009 metais per šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpį Kogeneracinėse elektrinėse kasmet už elektros energijos gamybą gavo po 13,4 milijonų litų pelno, o tai per 5 metų ataskaitinį laikotarpį viso pelnas sudarė 67 milijonų litų.

Vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika., pelnas, gautas iš elektros energijos gamybos, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, naudojamas perskirstant sąnaudas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos. Pagal pelno (nuostolio) koeficientą (PNK), nustatytą Atskyrimo metodikoje, 40 proc. atsipirkusioms kogeneracinėms elektrinėms, šilumos gamybos sąnaudų dalis atitinkamai mažėja ir įvertinama nustatant šilumos gamybos kainos dedamąją: 40 % /  100 % x 67 mln. litų = 26,8 mln. litų. Atsižvelgiant į tai, šilumos gamybos sąnaudos turėjo būti sumažintos 26,8 mln. litų suma, kas tiesiogiai įtakoja šilumos bazinę kainą.

Dėl pastovių sąnaudų. Pastovios sąnaudos lyginant su 2004 metų nustatyta šilumos bazine kaina išaugo nuo 90,8 mln. litų iki 147,994 mln. litų, t.y. 1,63 karto (Pažymos 11 l.). 2004 metais šilumos bazinėje kainoje pastovios išlaidos sudarė 3,54 ct/kWh, o 2010 metais Kainų komisijos buvo patvirtinta 5,76 ct/kWh, t.y. išlaidos išaugo 1,63 karto.

J.Imbraso manymu, Kainų komisija nepagrįstai nustatė padidintas pastoviąsias sąnaudas dėl žemiau nurodytų argumentų.

Dėl darbo užmokesčio. 2004 metais į šilumos bazinę kainą buvo įtrauktos sąnaudos UAB „Vilniaus energija“ darbuotojų darbo užmokesčiui 28,47 mln. litų. 2010 metais Kainų komisijai tvirtinant šilumos bazinę kainą buvo įtvirtinta 38,46 mln. litų ir Veiklos darbuotojų sąnaudos darbo užmokesčiui 4,88 mln.litų.

2004 metais į šilumos bazinę kainą buvo įtrauktas vidutinis darbuotojų atlyginimas 1782 litų / asmeniui, o 2010 metais į šilumos bazinę kainą įtrauktas vidutinis atlyginimas siekė net 3241 litų / asmeniui, t.y. padidėjo 1,82 karto.

Pagal Kainų komisijos Metodiką darbuotojai paskirstyti pagal sektorius:
1.  Šilumos sektorius – 697 asmenys;
2.  Elektros sektorius – 167 asmenys;
3.  Veiklos sektorius – 58 asmenys;
Viso UAB „Vilniaus energija“ dirba 922 darbuotojai.

Darbo užmokesčio fondas suskaičiuotas šilumos ir veiklos sektorių 755 darbuotojams ir įtrauktas į šilumos bazinę kainą, tačiau Veiklos darbuotojams (58 asmenims) numatyta 4,88 mln. litų darbo užmokestis ir taip pat įtrauktas į šilumos bazinę kainą (Pažymos 23 l.). Atsižvelgiant į išdėstytą, gaunasi: (697 asmenys + 58 asmenys) x 3241 Lt x 12 x 1,31 = 38,46 mln. litų. Darbo užmokestis veiklos darbuotojams: 58 asmenys x 5360 Lt x 12 x 1,31 =  4,88 mln. litų. Veiklos darbuotojų vidutinis atlyginimas 5360 litų ir į šilumos bazinę kainą įtrauktas 5360 litų / asmeniui atlyginimas.

Kainų komisijos teigimu, atlyginimai lyginant su 2004 metais išaugo 38 proc., o infliacija nuo 2004 – 2009 metų buvo 32 proc. Vidutinis statistinis darbo užmokestis Lietuvoje 2010 metais  buvo 2080 litų, įskaitant mokesčius. Paskaičiavus UAB „Vilniaus energija“ vidutinį darbuotojo darbo užmokestį ir padidinus jį 38 proc. lyginant su 2004 metais, į šilumos bazinę kainą turėjo būti įtrauktas 2459 litų / asmeniui, o ne 3241 litų / asmeniui (1782 Lt x 1,38 = 2459 Lt). Todėl į šilumos bazinę kainą turėjo būti įtraukta 29,185 mln. litų, įskaitant mokesčius: 755 asmenys x 2459 Lt x 12 x 1,31 = 29,185 mln. litų, o ne 38,46 mln. litų, t.y. turėtų būti sumažintos darbo užmokesčio sąnaudos šilumos bazinėje kainoje 9,275 mln. litų: 38,46 mln. litų – 29,185 mln. litų = 9,275 mln. litų.

Dėl nusidėvėjimo (amortizacijos). 2004 metais į šilumos bazinę kainą buvo įtraukta 26,8 mln. litų nusidėvėjimo sąnaudų. 2010 metais Kainų komisija į šilumos bazinę kainą įtraukė 46,2 mln. litų nusidėvėjimo sąnaudų, iš jų 12 mln. litų šilumos punktams gyvenamuose namuose. Amortizaciniai atskaitymai šilumos bazinėje kainoje išaugo 1,72 karto. Skaičiuojant nusidėvėjimą (amortizaciją) priimtas ilgalaikis turtas 730,2 mln. litų ir investicijos 66,3 mln. litų.

Ilgalaikio turto vertė 730,2 mln. litų skaičiavimuose nustatyta neteisingai. Nurodomas nuosavas ir išnuomotas turtas. Skaičiavimuose neatskirtas elektros sektoriaus turtas dviejose elektrinėse, taip pat įtrauktas ilgalaikis turtas, kuris nėra būtinas šilumos gamyboje ir perdavime, pvz.: Katilinė Nr. 6 (Paplaujos g. 9) neveikianti nuo 2005 metų ir nėra eksploatuojama. Tinklo siurblinės taip pat nėra veikiančios ir būtinos Olandų, Viršuliškių, Vaizdo, Parko, Filaretų gatvėse. Likviduotos 176 kvartalinės boilerinės (pastatai su įranga), likviduota virš 300 km karšto vandens tinklų, keturių aukštų administacinis pastatas, esantis adresu Smolenskio g. 12, Vilnius, kuris su sandėliais ir garažais išnuomotas tretiesiems asmenims. Pareiškėjo skaičiavimais, UAB „Vilniaus energija“ ilgalaikio turto vertė yra ne didesnė kaip 467,9 mln. litų, kas turi esminę reikšmę tvirtinant šilumos bazinę kainą. Įvertinus nusidėvėjimą (amortizaciją) nuo ilgalaikio turto vertės 467,9 mln. litų ir 66,3 mln. litų investicijų, nusidėvėjimas šilumos bazinėje kainoje turi būti 30,98 mln. litų.

Todėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos šilumos bazinėje kainoje mažintinos 15,22 mln. litų: 46,2 – 30,98 = 15,22 mln. litų.

Kainų komisijai įtraukus į šilumos bazinę kainą nusidėvėjimo sąnaudas 46,2 mln. litų apimtyje per 5 metų bazinės kainos galiojimo laikotarpį bus gauta 231 mln. litų. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba patvirtino investicinį planą 5 metams sumoje 121,5 mln. litų, todėl per nusidėvėjimą (amortizaciją) pajamos 109,5 mln. litų yra didesnės už išlaidas, numatytas investiciniame plane. Tai reikštų, kad iš šilumos bazinės kainos per amortizaciją nuomininkui UAB „Vilniaus energija“ sudaromos galimybės 109,5 mln. litų panaudoti savo nuožiūra, kas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir prieštarauja viešajam interesui (Nuomininkui UAB „Vilniaus energija“ juos investavus bus sukurtas Nuomininko nuosavas turtas, kurį pagal Nuomos sutartį su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017 metais pasibaigus nuomos terminui Vilniaus miesto savivaldybė privalės išpirkti iš Nuomininko).

Dėl remonto ir priežiūros (eksploatacijos). 2004 metais į šilumos bazinę kainą buvo įtraukta 4,6 mln. litų lėšų remontui. 2010 metais Kainų komisija į šilumos bazinę kainą įtraukė remontui ir priežiūrai 27,474 mln. litų, dėl ko sąnaudos išaugo 6 kartus.

Viso šilumos punktų priežiūrai, remontui, įtraukta į šilumos bazinę kainą 28,917 mln. litų: remontas 11,5 mln. litų, iš jų 0,943 mln. litų šilumos punktai; šilumos punktų priežiūra (eksploatacija) ir remontas – 15,974 mln. litų; priskaičiuotas šilumos punktų nusidėvėjimas (amortizacija) – 12 mln. litų. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklauso 3604 šilumos punktai, kurie išnuomoti UAB „Vilniaus energija“. Kitiems privatiems asmenims nuosavybės teise priklauso 3193 šilumos punktai. Nuo 3604 šilumos punktų yra prijungta 7,2 mln. kvadratinių metrų šildomo ploto. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos patvirtintus maksimalius eksploatacijos ir remonto tarifus, Vilniaus vartotojai moka 14 ct/kv.m už šilumos punktų priežiūrą (eksploataciją), remontą, paruošimą žiemai ir kt. Todėl Vilniaus vartotojų mokama suma per vienerius metus būtų: 7,2 mln. kv. m. x 0,14 Lt / kv. m. x 12  = 12,1 mln. litų. Sąnaudos šilumos punktų priežiūrai ir remontui į šilumos bazinę kainą įtrauktos nepagrįstai didelės, lyginant su Vilniaus vartotojų mokamomis sumomis.

Atsižvelgiant į tai, turėtų būti sumažintos šilumos punktų priežiūros (eksploatacijos), remonto sąnaudos 16,817 mln. litų suma ir įtraukta į šilumos bazinę kainą 12,1 mln. litų sąnaudos: 28,917 mln. litų - 12,1 mln. litų = 16,817 mln. litų.

Dėl veiklos sąnaudų. Veiklos sąnaudose į šilumos bazinę kainą įtrauktos materialinės sąnaudos 5,579 mln. litų, iš jų „Dalkia International“ pirktos apskaitos, teisinių, finansinių, žmogiškųjų išteklių ir kt. paslaugos, kurios turėtų būti išbrauktos iš šilumos bazinės kainos sąnaudų.

Dėl karšto vandens. Pareiškėjų nuomone, nepagrįstai į karšto vandens bazinę kainą įtrauktos pastovios sąnaudos ir pelnas viso 4,281 mln. litų, kurios padidino 0,82 litų suma vieno kubinio metro karšto vandens kainą. Į šilumos pardavimo bazinės kainos skaičiavimą įtraukta 2,958 mln. litų sąnaudų (sąskaitų parengimas, gyventojų įmokų administravimo sąnaudos, darbo užmokestis, pelnas). Esant karšto vandens tiekėjui savarankiškai įmonei, pastovios sąnaudos būtinos. Šiuo atveju šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas (UAB „Vilniaus energija“), dėl to atskiros išlaidos, tokios kaip sąskaitų parengimas, įmokų administravimas, paslaugų darbai pagal sutartis, išlaidos medžiagoms, veiklos sąnaudos, pelnas negali būti įtrauktos į karšto vandens kainą antrą kartą. Konkrečiu atveju negalima taikyti Metodikos reikalavimų, nes nėra atskiros (savarankiškos) įmonės, kuri tiektų karštą vandenį. Visus išvardintus darbus atlieka tie patys darbuotojai, kurie dirba šilumos sektoriuje.

Apibendrinant, šilumos bazinėje kainoje sąnaudos turi būti sumažintos 72,4 mln. litų suma (šilumos gamyboje dėl pelno perskirstymo – 26,8 mln.litų; darbo užmokestis – 9,275 mln. litų; nusidėvėjimas (amortizacija) – 15,22 mln.litų; remontas ir priežiūra – 16,817 mln. litų), o karštam vandeniui - 4,281 mln. litų suma.

Atgal