Kaip rasti idėją naujam verslui

Kiekvienas žmogus, pasišovęs pradėti verslą, susimąsto: kaip surasti perspektyvią verslo idėją? Puiku, kai verslas kuriamas žinant, kur reikia eiti ir ką reikia daryti.

O jeigu ne. Jeigu norisi pradėti verslą, tačiau galvoje tuščia - nė vienos konkrečios minties. Tada verta perskaityti žemiau pateiktą informaciją, kuri padės greičiau aptikti sėkmingą verslo idėją.

Fredis Heinekenas, prekės ženklui suteikęs savo pavardę Heinеken ir šį ženklą pavertęs žinomu pasaulyje, norėjo mūsų gyvenimą paįvairinti alaus butelio dėka. Jo idėja buvo tokia: alaus buteliui suteikti kvadratinę formą, kad besivystančių šalių alaus mėgėjai galėtų šiais buteliais pakeisti statybines plytas.

Idėja buvo radikali ir originali. Mes dažnai girdime: versle seniai viskas sugalvota, nieko naujo nebeišrasi. Tačiau Džefri Foksas knygoje „Kaip daryti didelius pinigus mažame versle“ sako, kad tai tik pasiteisinimas, savęs nuraminimas - įdomios idėjos tiesiog painiojasi po kojomis. Kaip šias idėjas surasti ir pakelti nuo žemės?

Didysis mąstytojas Platonas manė, kad idėjos egzistuoja nepriklausomai nuo žmonių - jos sklando ore, kol kažkurią akimirką neįsismelkia į paprastų mirtingųjų pasąmonę. Kad ir kaip būtų liūdna, bet tenka pripažinti elementarią tiesą: niekas nežino, kaip pagauti reikiamą idėją reikiamu laiku, t.y. būtent tada, kai labiausiai jos pasigendama. Jei nesate linkę laukti žaibiško praregėjimo, tada verta apmąstyti žemiau pateiktus patarimus.

Realizuokite didžiausią vaikystės svajonę

Vaikystėje Sergėjus Filonovas svajojo skraidyti aukštai debesyse. Tačiau užaugęs jis, kaip ir daugelis suaugusių žmonių, šią svajonę užmiršo. Sergėjus tapo kompanijų „Informacinė industrija“ ir „Future Telecom“ dalininku. Kadangi kompanijų akcijos kasmet atnešdavo apčiuopiamą pelną, jis ėmė mąstyti apie naują verslą. Štai tada ir iškilo prieš akis vaikystės svajonė. Sergėjus nutarė prekiauti sraigtasparniais. Privačių sraigtasparnių rinka jau buvo užimta. Tačiau tai Sergėjaus neišgąsdino. Pirmiausia jis nusipirko sraigtasparnį sau, išmoko jį valdyti. Tada susipažino su profesionaliais pilotais bei skraidymui neabejingais politikais. Paruošęs rinką naujam savo verslui, įkūrė kompaniją „Aviamarket“ ir ėmė prekiauti santykinai nebrangiais sraigtasparniais „Robinson“. Per du metus Sergėjus pardavė 30 sraigtasparnių. „Aviamarket“ gana greitai įsitvirtino užimtoje rinkoje. Tam įtakos turėjo ir prasidėjęs rinkos augimas. Šį momentą Sergėjus apdairiai išnaudojo.

Paverskite hobi verslu

Kartais užtenka pažvelgti į savo pomėgius iš kito kampo ir kaipmat pamatai, kad tai puiki niša verslui. Čia vertėtų papasakoti Dimitrijaus Kozlovo istoriją. Prieš kurį laiką Dimitrijus viešėjo Niujorke ir pamėgo žaidimą „madzong“. Grįžęs atgal į Rusiją, jis niekur nerado šio žaidimo. Dažnoje parduotuvėje apie tokį žaidimą pardavėjai net nebuvo girdėję. Štai tada Dimitrijus ir pagalvojo: juk šitą žaidimą galiu pardavinėti ir aš pats. Dar kartą nuvykęs į Niujorką iš kinų kvartale įsikūrusių parduotuvėlių jis supirko visus ten buvusius „madzong“ žaidimus, kuriuos ėmė pardavinėti specialiai tam įkurtoje svetainėje. Debiutas buvo sėkmingas: per du mėnesius parduota tūkstantis žaidimų. Tada Dimitrijui į galvą šovė dar viena puiki mintis - pardavinėti ir kitus mažai žinomus Rusijoje žaidimus. Jis pradėjo prekiauti kiniškais šachmatais „Go“, japoniškais šachmatais „Shogi“ ir įvairiausiais galvosūkiais. Pasak Dimitrijaus, pasaulyje galima surasti daug įdomių žaidimų, reikia tik jų paieškoti. Milijoninių pajamų Dimitrijus negauna iš šios prekybos, bet to jis ir nesiekia. Svarbiausia - šis verslas jam patinka. Neša moralinį pasitenkinimą. O tai yra vienas iš verslo sėkmės receptų: svarbus pats procesas, o ne rezultatas. Neveltui knygoje „Vadybos uždaviniai XXI amžiuje“ Piteris Drukeris agituoja būtent už šį verslo modelį: jo manymu, dirbti reikia tam, kad sukauptum startinį kapitalą ir pašvęstum save dvasią glostančiam verslui.

Padarykite tai, nuo ko atsisakė kiti

Kai kompanijos „Home Depot“ įkūrėjai Artūras Blankas ir Bernis Markusas dirbo mažmeninės prekybos tinkle „Handy Dan Improvement Centers“, jie daugybę kartų kompanijos vadovams įrodinėjo, kad privalu atsigręžti į aptarnavimo kokybę ir žemas kainas. Tačiau kompanijos vadovai taip ir neišgirdo šito raginimo. Jie netikėjo, kad pirkėjui, perkančiam vieną ar kelis rulonus tapetų, reikalingas aukštos klasės servisas. Savo idėjas Artūras ir Bernis realizavo 1979 metais, kai patys atidarė tris pirmąsias mažmeninės prekybos tinklo parduotuves. Dėmesys šiems dviems prekybos principams „Home Depot“ pavertė mažmeninės prekybos gigantu, kurį dažnai vadina „Wal-Mart su plaktuku“. Jeigu ne buvusių vadovų konservatyvumas, šios idėjos puikiausiai iki šios dienos galėjo tarnauti kompanijai „Handy Dan Improvement Centers“.

Sugriaukite kompromisą tarp norų ir galimybių

Vartotojai nori nupirkti geresnę prekę ir pigesnę, o gamintojai - parduoti blogesnę ir brangesnę. Bet koks pirkimas - kompromisas tarp šių priešingų siekių. Džordžas Stokas knygoje „Kietas žaidimas“ pataria: jeigu norite surasti naują verslą, sugriaukite šį nusistovėjusį kompromisą. Antai verslininkas iš Viskonsino valstijų (JAV) Skotas Miutju sugriovė kompromisą tarp greičio ir kainos. Picų išnešiotojai seniai tapo pajuokos objektais, prieš kurių nosis nenorintys pirkti atšalusios picos klientai užtrenkia duris. Skotas Miutju įkūrė kompaniją „SuperFastPizza“ ir iškart išsprendė šią problemą. Paprastame furgone jis sumontavo šaldytuvą, elektrinius pečius, įvedė bevielį internetą. Furgono vairuotojas internetu priima užsakymą, deda picą į elektrinį pečių ir maksimaliai po 15 minučių dar garuojantį maistą įteikia užsakovui. „SuperFastPizza“ kliento užsakymą įvykdo du tris kartus greičiau nei įprastiniai picos išvežiotojai. Prašosi paviešinimo čia ir dar vienas atvejis. Vokiečių kompanija „Basic“ sugriovė eko produktų stereotipą. Vartotojai jau įprato, kad ekologiški produktai kainuoja 30-50% brangiau. O štai „Basic“ šiems produktams ėmė taikyti nuolaidų sistemą. Eko produktai čia kainuoja beveik tiek pat, kiek ir masinės gamybos produktai. Įgyvendinti šią idėją kompanijai padėjo taupymas, didelė apyvarta ir noras pritraukti kuo daugiau klientų.

Sukurkite antiproduktą ir atverkite jam nišą

Kaip japonui dizaineriui užkariauti Paryžių? Kad prekės ženklas „Comme des Garcons“ iškart būtų pastatytas į vieną eilę su kitais garsiais prancūzų prekių ženklais, Rei Kavakubo sukūrė antiproduktą. Visiems aišku kaip du kart du - kvepalai privalo skaniai kvepėti. Tuo tarpu japonų dizainerio pristatyti kvepalai „Odeur 53“ turėjo acetono ir prisvilusios gumos kvapą. Iš šioje pasakojimo vietoje belieka tik skėstelti rankomis: pasaulis išties nesuvokiamas - japonų dizainerio kvepalai tapo vienu iš ryškiai matomų mados vedlių. Štai tau ir bjauraus ančiuko istorija. Taigi antiproduktas gali prekės ženklui ne tik sukurti skandalingą reputaciją, bet ir tapti verslo pagrindu. Tiesą sakant, antiproduktą ne taip jau sunku ir sukurti - reikia pakeisti aplinkinių požiūriu nepakeičiamas produktų savybes. Taip pasielgė, pavyzdžiui, leidykla „Azbuka“. Ji ignoravo visuotinai pripažintą normą ir antikos klasikų bei XX amžiaus filosofų veikalus išleido plonais viršeliais. Žmonių pasąmonėje iki tol buvo užsifiksavusi kita mintis: klasikų mintys amžinos, tad ir išleisti jų veikalai privalo būti amžini, t.y. kietais storais viršeliais. Pradžioje skaitytojai šio projekto nepriėmė. Tačiau leidykla neketino atsisakyti savo idėjos - išleido naują klasikos veikalų seriją plonais viršeliais. Tiesa, projektas buvo šiek tiek patobulintas. Dabar kiekviena knyga turėjo įžanginį straipsnį ir terminų žodynėlį. Šis variantas skaitytojams patiko. Na o projektas tapo pačiu sėkmingiausiu per visą leidyklos egzistavimo dešimtmetį.

Pasikapstykite po užmirštą praeitį

Leidykla „Riedkaja knyga“ verslo pagrindu pasirinko pasenusias technologijas. Vartotojų dėmesys šioms technologijoms neišblėso. Reikia tik jas prikelti naujam gyvenimui. Jų dėka verslą vysto giros gamintojai, senų muzikos instrumentų meistrai, duonos kepėjai. Visų net neišvardinsi. Tad kodėl šito negali daryti leidykla? „Riedkaja knyga“ ėmė leisti senas retas knygas. Prieš tai keletą metų buvo renkamos ir restauruojamos senovinės spausdinimo staklės, mokomasi senovėje naudotų spausdinimo technologijų. Per 14 metų leidykla išleido 22 pavadinimų knygas. Be įprastų formų senovinių knygų ant dešimties porcelianinių lentelių ivrito kalba buvo išleista dešimt Dievo įsakymų. Vertimas į septynias kalbas pridėtas atskirai, įprastos knygos formate. Pasinaudodama senovės šumerų technologijomis leidykla išleido šumerų tekstus (prakeikimus, apeigų dainas ir maldas) ant molio lentelių. Tokių knygų tiražas nedidelis - išleidžiama vos po 25 egzempliorius. Kaina svyruoja nuo 900 iki 25 tūkst. dolerių. Bibliofilai šias retas knygas išperka labai greitai.

Sustokite ir apsidairykite

Lensas Fraidas sėdėjo namuose ir pro langą stebėjo jūros pakrantę. Ir kaip tik tuo metu į galvą jam šovė mintis sukurti nešiojamą grotuvą, kuris netrukdytų pasinerti po vandeniu arba pramogauti su vandens slidėmis. Mintis netrukus buvo realizuota. Lenso Fraido įkurta „Freestyle Audio“ kompanija šiandien gamina būtent tokius grotuvus. Taigi nebūtina lakstyti po pasaulį ieškant perspektyvios idėjos. Jos gali gimti ir sėdint namuose. O kartais pakanka tik sustoti ir apsidairyti. Taip, kaip tai padarė Bostono universiteto studentai Benas Fišmenas ir Dugas Karpas. Laukdami paskaitos, jie stebėjo besirenkančius į auditoriją bendrakursius. Dėmesį atkreipė sportinės kepuraitės. Beveik kiekvienas bendrakursis nešiojo skirtingą sportinę kepuraitę. „Iš kur jie jas ir gauna? - nusistebėjo du draugai. - Gerų sportinių kepuraičių parduotuvėse ne tiek jau ir daug“. Po šios minties sekė dar viena - įkurti sportinių kepuraičių parduotuvių tinklą „Lid“. Šiandien „Lid“ parduotuvėse prekiaujama tik sportinėmis kepuraitėmis. Užtat čia galima jų surasti begalę - įvairių stilių ir įvairių modelių.

Šaltinis: vertolet.ru, homedepot.com, msnbc.msn.com, helloblackbird.blogspot.com, azbooka.ru, rarebook.spb.ru, gracedigitalaudio.com, melia.com.ua

Kęstutis Šutinys