Lietuvoje, turinčioje bene daugiausiai moterų su aukštuoju išsilavinimu visoje Europos Sąjungoje, vadovavimas verslui vis dar gerokai dažniau atiduodamas į vyrų rankas. ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turi net 90,6 proc. 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų. Tačiau vadovavimą verslui renkasi tik maža jų dalis – moterys sudaro tik 16 proc. visų Lietuvos verslininkų. ES vidurkis – 30 proc. Ar tai reiškia, kad vyrai – geresni verslininkai?
2009–ųjų metų „Eurobarometro“ apklausos apie lygias vyrų ir moterų teises duomenimis, pagrindinės priežastys, kodėl moterys nesiima vadovaujamojo darbo, yra moterims tenkantys šeimos rūpesčiai – vaikų auginimas, namų ruoša bei pati verslo aplinka, kurioje dominuoja vyrai, nepakankamai vertinantys vadovaujamąjį darbą dirbančias moteris.
Druskininkietė Aušra Česnulevičienė, užsiimanti netradiciniu verslu, yra vienas tų pavyzdžių, kurie įrodo, kad sėkmingomis verslininkėmis gali būti ir moterys, o klestintis ir džiaugsmą teikiantis verslas – tai nebūtinai milijoninį pelną nešanti didžiulė įmonė.
Svarbiausia – norėti šeimininkauti pačiam
Menotyrininkė ir gidė Aušra Česnulevičienė niekada nenustygo vietoje ir tai, jos nuomone – vienas iš svarbiausių verslininko bruožų. Moteris, išėjusi vaiko priežiūros atostogų, taip pasiilgo veiklos, kad į galvą jai šovė verslo idėja – šeimos sodyboje mokyti vaikus lipdyti iš druskos. Žinoma, vien idėjos nepakako – reikėjo parengti sodybą moksleivių ekskursijoms, surasti rėmėjų, kurie sutiktų bendradarbiauti, taip pat sugalvoti kitokių pramogų: ekskursijų po miestelį, žaidimų. „Iš pradžių net nežinojau, ar tai, ką sumaniau, galima vadinti verslu – juk verslas dažnai įsivaizduojamas kitaip – su paskolomis, importu, eksportu, gausybe samdinių... Tuo tarpu aš viską dariau pati, padedama šeimos narių – kartu tvarkėme sodybą, gaminome stalus, maišėme druskos masę“, – pasakojo A. Česnulevičienė.
Tai, kad jos idėja tikrai verta verslo vardo, Aušra sužinojo lankydamasi Moterų informavimo centro vykdomo ir ES lėšomis remiamo projekto „Darom verslą 2009“ mokymuose. Čia Aušra įsitikino, kad eina teisingu keliu. „Lankydama kursus supratau, kad verslas gali būti ir, pavyzdžiui, pasakų vaikams sekimas telefonu“, – šypsojosi Aušra ir pabrėžė, kad svarbiausia versle – kūrybiškumas.
Viskas prasideda nuo dešimties litų
Aušros verslas startavo lygiai prieš metus – 2009 metų rugsėjį. Per tą laiką edukacinėje lipdymo popietėje jau apsilankė daugiau nei 3000 vaikų iš visos Lietuvos. Kai kurios moksleivių grupės – ir ne po vieną kartą. Lipdymo iš druskos pamokėlėms daug reklamos nereikia – iš pradžių paprašiusi Druskininkų vandens parko ir miesto informacijos tinklapio pagalbos, dabar Aušra sako, kad gandas apie sūrią pramogą sklinda iš lūpų į lūpas, o tai – pati geriausia reklama. Be to, druskininkietės sodyboje lankėsi „Panoramos“ ir net Korėjos televizijos žurnalistai. Veikia ir sūriai pamokai skirtas interneto puslapis. Savo verslo Aušra nelaiko sezoniniu – nors daugiau grupių apsilanko gražiu oru, tačiau ekskursijų netrūksta ir žiemą. Pamokėlių kaina vaikams simbolinė – vos šeši litai, tačiau verslininkė yra įsitikinusi, kad didelė kaina ne visada užtikrina dideles pajamas: „Nesinori prašyti didžiulės kainos už druskos mišinį ir pusantros valandos savo laiko – man patinka dirbt su vaikais, be to, vienu metu apsilankius 50-ies vaikų grupei, susidaro nemaža suma“. Aušra sako, kad jai nereikia aukso kalnų ir prabangaus gyvenimo, ji džiaugiasi, kad iš verslo gali visiškai išlaikyti ir dar sutaupyti atostogoms ar verslo plėtrai.
Paprašyta pasidalinti praktiniais verslo pradžios patarimais, Aušra sakė, jog svarbiausia – susipažinti su aplinka ir išsiaiškinti, ko tai aplinkai reikia, kas bus būsimieji klientai ir kas esi tu pati, ką geriausiai moki. „Jei manote, kad nesugebate nieko – galvokite dar kartą, nes taip tiesiog nebūna“, – šypsojosi Aušra.
Antrasis žingsnis, kai galvoje jau aiškiai nubrėžta verslo idėja – įvertinti savo galimybes – ką norimam verslui pradėti jau turite, ko dar reikėtų ir kaip tai pasiekti kuo mažiau skolinantis? „Galbūt geriau tuos pinigus investuoti į save, – pavyzdžiui, jei reikia įrengti patalpas, galbūt galite tai padaryti pačios ar su šeimos, draugų pagalba – ne tik sutaupysite pinigų, bet ir išmoksite šį tą naujo“, – sakė Aušra, pati savo versle besistengianti viską nudirbti savo rankomis, be to, sulaukianti didelio palaikymo ir pagalbos iš vyro. „Maži verslai tuo ir žavūs, kad gali susitvarkyti pats“, – sakė moteris. Būsimosioms verslininkėms, turinčioms puikių idėjų, tačiau nežinančioms, nuo ko pradėti, Aušra siūlo nenusiminti – šiuo metu yra daugybė institucijų ir jų vykdomų projektų, galinčių padėti. Viena tokių institucijų, paskatinusi verslo keliu pasukti ir A. Česnulevičienę – Moterų informavimo centras, organizuojantis mokymus būsimosioms verslininkėms, vykdantis kitus su verslumu susijusius projektus.
Ragina verslo moteris burtis
Kadangi moterų versle vis dar yra mažuma, joms sunkiau atkreipti į save dėmesį ir pasiekti palankių verslo sprendimų. Todėl visos ES moterys jau nuo 2002 metų buriasi į verslo moterų tinklus, kurie sėkmingai veikia ir Lietuvoje. Šiuo metu Europoje yra daugiau nei 2000 regioninių bei vietinių tinklų, turinčių daugiau nei 18 milijonų narių. Moterys, besiburiančios į išskirtinai moterų, o ne mišrius verslo klubus, siekia išlaikyti balansą versle tarp vyrų ir moterų. Taip pat tokiuose klubuose yra daugiau erdvės atviriems pokalbiams, lengviau dalintis patirtimi.
„Kartu mes esame labiau matomos ir girdimos nei po vieną, gauname daugiau informacijos, lengviau pasiekiame užsibrėžtų tikslų“, – sako Šiaulių verslo moterų tinklo, šiuo metu vienijančio 20 moterų, atstovė Aida Adeikienė. Tokie regioniniai verslo moterų tinklai dar yra Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje. Iš viso Lietuvoje jie vienija apie 300 moterų
Susibūrusios verslininkės organizuoja paskaitas, apskritus stalus, kviečiasi specialistus konsultacijoms, tarpusavyje dalinasi įgūdžiais, patirtimi, diskutuoja, kartu ieško įvairių verslo tobulinimo sprendimų, lengviau įveikia iškilusias biurokratines ir kitas problemas. Narystė tokiuose klubuose – nemokama, juose gali dalyvauti ir jau verslą turinčios moterys, ir tos, kurios apie verslą dar tik mąsto ir nori išgirsti naudingų patarimų.
Šiaulių verslo moterų tinklo atstovė teigė, kad versle aktyviai veikiančios šiaulietės nesijaučia diskriminuojamos ar užgožiamos vyrų, jos žino, kaip siekti ir pasiekti savo tikslų, kur kreiptis pagalbos ar patarimo. A. Adeikienė moterims, svajojančioms apie savo verslą, bet nesiryžtančioms, siūlo labiau pasitikėti savo jėgomis: „Klaidinga yra manyti, jog moteriai pradėti savo verslą yra sunkiau – juk pradžioje su problemomis susiduria visi – ir vyrai, ir moterys. Jeigu kyla klausimų, reikia patarimo ar pagalbos, verta ieškoti bendraminčių, kreiptis į organizacijas, dalyvauti verslumą skatinančiuose projektuose. Svarbiausia – pasitikėti savimi ir tikėti savo idėja“, – sakė A. Adeikienė.
Verslumą skatinančius projektus Lietuvoje vykdo Ūkio ministerija, Europos socialinis fondas, jau minėtas Moterų informacijos centras bei kitos organizacijos.
