Nepagautas aukso veršis

Nemažai kalbama, kad Lietuvos verslininkai nesugeba įsisavinti Europos Sąjungos teikiamų galimybių. Šių metų gegužės 6-14 d. visoje Europoje vyko pirmoji verslininkystės savaitė, kurios tikslas - skatinti verslumą visoje Europoje bei informuoti verslininkus apie paramą, kurią jie gali gauti Europos, nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Lietuvoje paplitusi nuomonė, kad verslininkai pasyviai reaguoja į ES siūlomą paramą verslui ir neįsisavina tiek lėšų, kiek jų skiria ES.

2007 m. duomenimis Lietuvoje veikė 361 įmonė, turinti daugiau nei 250 darbuotojų ir 138060 mažosios įmonės, kuriose dirba iki 19 darbuotojų. Pateikti duomenys rodo, jog Lietuvoje populiarus smulkusis verslas, kuris ir suteikia daugiausiai naujų darbo vieų. Įdomu pasidarė pasiteirauti kiek aktyviai dalyvauja ir su kokiais sunkumais susiduria Lietuvos verslininkai ES paramai gauti.

Kaip ir daugelyje įvairių projektų, sunkumai yra neišvengiami, taip ir mūsų pašnekovės verslininkės Gražinos Pašakarnienės išpažintis, privertė suklusti ir atidžiau įsiklausyti, kas ją privertė atsisakyti ES paramos, nor jau galutinis tikslas buvo taip arti. 1994 m. įkurta nedidelė siuvimo įmonė "Mažasis salonas". Kadangi salonas įsikūręs Radondvaryje, tai 2008 m. kovo mėn. įmonės vadovė, atitikdama visus reikalavimus, nusprendė ruošti projektą finansinei paramai gauti, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos "gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonimokos įvairinimas" priemonę.

Gražina Pašakarnienė atvirai:

Parašyti verslo planui, nuo paraiškos padavimo dienos, buvo skirti du mėnesiai. Iš pradžių kreipiausi į agentūrą, kuri sudarytų verslo planą, tačiau ši paprašė 40 tūkst. litų. Kadangi viso projekto suma buvo 800 tūkst. litų, o pagal programą ES parama suteikiama tik 50% viso projekto, tai nusprendžiau rašyti pati. Tačiau dar ilgai persekiojo visokios agentūros, kurios įkyriai siūlėsi parašyti planą. 2007 m. įmonės išlaidos galėjo būti įrašytos į verslo planą, todėl 50% sumos projekto išlaidų, įmonė jau turėjo. Spaudžiama laiko ir darbo tęstinumo, naktį rašiau, o dieną dirbau. Atvirai kalbant, manau, kad tai yra beveik neįmanoma, kad smulkusis verslininkas pasirašytų sau verslo planą. Bet aš buvau pasiryžusi tai padaryti, nes esu ekonomistė ir dalyvavusi įvairiuose apmokymuose ir seminaruose, todėl be šio pasiruošimo, imtis tokio darbo, būtų utopija. Pirmoji problema su kuria susidūriau, tai prieš pateikiant planą, sužinojai, kad pasikeitę tam tikrų rodiklių apskaičiavimo metodika, kuri įsigaliojo tik 2008 m. sausio 1d. Galiausiai pavyko gauti reikiamą rodiklį. Verslo planą reikėjo sudaryti 5 metams, kuriame tiksliai būtų pateiktos sąnaudos, gamyba, išlaidos, piniginiai srautai ir visi kiti procesai. Atsakymą gavau tik po metų, vasario 19d., kuriame buvo paprašyta per 10 dienų, papildyti projektą. Iš Kauno apskrities reikėjo gauti pažymą dėl sklypo nuomos, bet tokia pažyma suteikiama tik per 20 dienų. Žinoma, dar reikėjo papildyti ir kai kuriuos paskaičiavimus, bet tai nebuvo neįmanoma kliūtis. Praėjus metams laiko, keičiasi ir ekonominė situacija Lietuvoje, didėja bankų palūkanos ir planas pradeda nebeatitikti. Todėl manau, kad smulkiam verslui pagalbos nėra. Po bemiegių naktų, nusprendžiau atsisakyti ir nesivelti į biurokratinius žaidimus, kurie gali tęstis be galo ilgai, o kainuoti taip pat nemažai.

Pasak Verslininkų namų direktoriaus Donato Žiogo, "visų pirma į ES struktūrinę paramą įmonei nereikėtų žiūrėti kaip į išsigelbėjimo ratą, reikia suprasti kaip į galimybę ar stimulą vystyti verslo plėtrą. Todėl geriausiai vertinami projektai, kuriuose verslininkas planavo ir taip vygdyti verslo plėtrą".

Kokios priežastys lemia menką domėjimąsi ES parama?

Šiuo laikotarpiu, prasidėjus ekonominiam sunkmečiui ir besikeičiančiom rinkos sąlygoms, pagrindine kliūtimi ES paramai gauti, laikomas nuosavo įnašo trūkumas ir sugriežtėjusios bankų kreditavimo sąlygos. Nes dažniausiai, parama smulkiajam verslui, yra teikiama tik dalinai, iki 50% ir išskirtiniais atvejais daugiau. Beje ilgas ir paraiškų ir projektų vertinimo laikotarpis, kuris trunka iki pusės metų ir ilgiau. Su problemomis susiduriama ne tik ruošiant, bet ir įgyvendinant projektą. Griežta kontrolė, ilgi mokėjimo prašymai ir tikslus plano laikymasis taip pat sukelia keblumų. ES parama skiriama kompensavimo principu, tai yra verslininkas iš savo lėšų turi įgyvendinti projektą, o tik vėliau jis yra kompensuojamas.