Modernizuojant Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą ir eismo valdymą, šiais metais planuojama investuoti 343 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Toliau bus intensyviai vykdomi projekto „Rail Baltica“ darbai, plečiama Klaipėdos geležinkelio mazgo ir Vilniaus aplinkkelio infrastruktūra. Panaudojant pažangias technologijas kuriamas Eismo valdymo centras, modernizuojama infrastruktūros diagnostikos sistema.Projekto „Rail Baltica“ darbai šiais metais vyks ruožuose nuo Lenkijos sienos iki Kauno ir nuo Kauno iki Latvijos sienos. Šiauriau Kauno esančioje trasos dalyje numatoma gerinti eismo sąlygas modernizuojant esamą geležinkelio vėžę. Bus pradėta linijos Palemonas–Gaižiūnai ruožo rekonstrukcija bei antrųjų kelių statyba ruožuose Žeimiai–Lukšiai ir Gimbogala–Linkaičiai.Už ES lėšas numatoma plėsti Klaipėdos geležinkelio mazgą. Bus rekonstruojami Draugystės ir Rimkų stočių bei Pauosčio kelynai, tiesiami nauji traukinių atvykimo ir išvykimo keliai, ilginami esami geležinkelio keliai, rekonstruojami seni nusidėvėję keliai ir pervažos. Modernizavus šį transporto mazgą, bus patogiau geležinkeliais vežti krovinius į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.„Siekiant nuo Vilniaus miesto centro nukreipti prekinių traukinių eismą, planuojame modernizuoti Vilniaus geležinkelio aplinkkelį. Šiemet bus pradėta tiesti antrąjį kelią aplinkkelio ruože Kyviškės–Valčiūnai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Dabartinis aplinkkelis yra tik vienkelis, dėl techninių priežasčių negali aptarnauti didesnio traukinių skaičiaus, todėl per sostinę iki šiol važiuoja daug prekinių traukinių. Įrengus antrąjį kelią Vilniaus aplinkkelio geležinkelio trasoje prekiniai traukiniai galės važiuoti iki 80 km/h greičiu.Susisiekimui geležinkeliais gerinti ir traukinių eismo saugai didinti bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ kuriamas Eismo valdymo centras. Jį numatoma įrengti iki kitų metų pradžios. Šiame centre bus organizuojamas, valdomas ir kontroliuojamas traukinių eismas, sudaromi ir koreguojami visos Lietuvos traukinių grafikai, derinamos eismo pertraukos geležinkelių infrastruktūros priežiūrai ir remonto darbams, atliekami kiti organizavimo ir stebėjimo darbai. Tai leis efektyviai planuoti traukinių eismą, maksimaliai automatizuoti jo valdymą, operatyviai reaguoti į situacijas ir priimti būtinus sprendimus, kas ypač svarbu ekstremalių situacijų atveju. Įgyvendinus šį projektą bus efektyviau panaudojama esama geležinkelių infrastruktūra, traukinių eismas taps greitesnis ir saugesnis, mažės triukšmas ir tarša, bus taupomas keleivių ir krovinių vežimo laikas.Geležinkelių infrastruktūros kokybę ir priežiūrą padės užtikrinti šiemet baigiama modernizuoti infrastruktūros diagnostikos sistema. Bus įsigyta diagnostikos įranga, įdiegta programinė įranga, akredituota metrologijos laboratorija. Tai leis tiksliai išmatuoti geležinkelio kelio geometrinius parametrus, juos analizuoti ir priimti skubius sprendimus dėl kelio būklės priežiūros. Specialios programos leis modeliuoti, kaip laikui bėgant keisis kelio būklė. Alfa.lt

Neramumai arabų šalyse ir embargas gerokai kirto mūsų šalies prekybai. Tačiau verslininkai nenurimsta ir žada grįžti į rinkas, kai čia taps ramiau.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija finansų ministrei Ingridai Šimonytei pateikė itin drąsų pasiūlymą: prikelti sužlugdytą banką, rašo „Respublika“.Viena iš priežasčių - pasamdytas užsienietis bankroto administratorius Neilas Kuperis (Neil Cooper) siekia kone pusvelčiui išparceliuoti turtą, kad kuo greičiau įvykdytų įsipareigojimus jį pasamdžiusiems valstybės atstovams, o ne indėlininkams. „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko nuomone, bankroto administratorius Neilas Kuperis net nėra suinteresuotas, kad būtų atsiskaityta su visais banko kreditoriais, kurių didžiausia šiandien yra Lietuvos valstybė. Iš mokesčių mokėtojų kišenės ir užsienyje pasiskolintų lėšų „Snoro“ klientams, o kartu ir banko laikiniesiems administratoriams jau permesta apie 4 mlrd. litų, kurių didžioji dalis administruojama per SEB banką. Kiek šių pinigų dar turi galimybės grįžti į valstybės iždą, dabar tiesiogiai priklauso ir nuo Kreditorių komiteto, ir nuo bankroto administratoriaus N. Kuperio sprendimų bei veiksmų.Sprendžiamasis balsas dėl „Snoro“ ateities teoriškai turi priklausyti Vyriausybei. D. Arlausko nuomone, yra kilęs realus pavojus, kad „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos bei kitų nukentėjusių pusių balsai gali likti neišklausyti. „Todėl ir kilo idėja atgaivinti „Snoro“ veiklą, banką sujungiant su kai kuriomis jo antrinėmis įmonėmis. Tokį planą mums jau parengė viena konsultacinė bendrovė ir ministrei I. Šimonytei pabrėžėme, kad šiai idėjai įgyvendinti tikrai neprireiks viešųjų finansų, t.y. pinigų iš valstybės kišenės“, - „Respublikai“ sakė D. Arlauskas. Pasak jo, „Snoro“ turto išpardavimo turgus gali prasidėti labai greitai.„Yra ne tik daug sumaišties, bet ir kita problema - dabartinis bankroto administratorius N. Kuperis neturi gebėjimo dirbti su banko turtu. Gal jis ir gabus surasti tą turtą kur užsienyje, bet suradęs nežino, ką su juo daryti. Porą kartų buvome susitikę su N. Kuperiu ir girdėjome kalbas, kad jis jau turi daugybę galimų pirkėjų, kurie tuoj tuoj nupirks „Snoro“ turtą. Akivaizdu, kad administratorius nesuinteresuotas tą turtą parduoti kuo brangiau. Jo ketinimai, matyt, yra visiškai kiti: kuo greičiau viską parduoti, baigti savo misiją ir dingti iš Lietuvos. N. Kuperis iš pradžių kalbėjo, kad yra vos ne 50 potencialių pirkėjų, vėliau tokių liko ar tik ne 10. Mes kasdien esame maitinami visokiais nepatikrintais projektais, bet išties nieko nežinome“, - teigė D. Arlauskas. Paklausta, ką darys, I. Šimonytė antradienį nebuvo linkusi sureikšminti „Snoro“ turto išsaugojimo ir net banko atgaivinimo idėjos.

Lietuvos saugios laivybos administracija ir Vokietijos federalinis jūrų avarijų tyrimų biuras baigė bendrą tyrimą dėl gaisro, įvykusio 2010 m. spalio 8 d. ro-ro keleiviniame laive „Lisco Gloria“. Tyrimo metu prieita prie išvados, kad gaisras kilo dėl techninio ar elektrotechninio pobūdžio gedimo ir nėra susijęs su žmogiškuoju faktoriumi.Anot tinklapio vezejugidas.lt, gaisro židinys buvo sunkvežimis su priekaba, kurioje buvo gabenama šaldyta paukštienos produkcija, stovėjęs viršutiniame denyje. Priekabos šaldymo įrangos elektros energijos maitinimas buvo prijungtas prie laivo elektros energijos tiekimo tinklo. Labiausiai tikėtina gaisro židinio vieta - tarp sunkvežimio kabinos ir priekabos.Šias išvadas numatoma pristatyti Tarptautinės jūrų organizacijos Priešgaisrinės saugos pakomitetyje. Kartu su kitomis valstybėmis bus svarstoma, kokių sprendimų ir priemonių reikia imtis, kad būtų užtikrintas didesnis žmonių, laivų ir jais gabenamų krovinių saugumas.Gaisras laive „Lisco Gloria“ yra viena iš rimčiausių avarijų, įvykusių Baltijos jūroje per kelis paskutinius dešimtmečius. Ryžtingi laivo įgulos veiksmai, budrūs keleiviai, palankios oro sąlygos, greitas kranto tarnybų reagavimas, taip pat pasiaukojantys žmonių, suteikusių pagalbą įvykio vietoje, veiksmai padėjo pasiekti pagrindinį tikslą - visi laive esantys žmonės buvo sėkmingai išgelbėti.  

Viena didžiausių Japonijos automobilių gamintojų „Mitsubishi Motors“ savo gamyklą Nyderlanduose parduoda už 1 eurą, informuoja BBC.Kompanijos prezidentas Osamu Masuko antradienį pranešė, kad gamykla bus parduota už vieną eurą, jeigu pirkėjas „išlaikys visus esamus darbuotojus“.Pirmadienį gamintoja pranešė, kad sustabdys gamybą Borno mieste esančioje gamykloje.Profesinės sąjungos penktadienį planuoja surengti streiką prieš gamyklos uždarymą. Sąjungų lyderiai teigia, kad gamyklos uždarymas Pietų Nyderlandams reikštų „katastrofą“.„Mitsubishi“ teigia, kad jos sprendimą lėmė sudėtinga darbo aplinka Europoje.Šioje įmonėje surenkami „Mitsubishi Colt“ ir „Mitsubishi Outlander“ markių automobiliai. Šiuo metu įmonėje dirba apie 1,5 tūkst. žmonių. Turimais duomenimis, Borne įsikūrusi įmonė per metus pagamindavo 200 tūkst. automobilių.  

Ant „iPod“, „iPhone“ ir „iPad“ nugarėlių bei „Mac“ nešiojamų kompiuterių apačioje yra užrašas: „Sukurta „Apple“ Kalifornijoje. Surinkta Kinijoje.“ Šių technologinių žaisliukų atskiros dalys yra gaminamos daugiau nei 150 kompanijų skirtingose pasaulio vietose. Didžioji dalis antenų, jutiklių ir silikono yra pagaminta už Amerikos ribų, rašoma CNN.com.„Apple“ gamybos būdas - standartinis protokolas technologijų pramonėje. Elektronikos kompanijos teigia, kad gamyba Azijoje yra yra labiau prieinama ir universali lyginant su kitais kraštais.Esminis faktas yra tai, jog „Apple“ kompanija, turinti didžiausią vertę verslo pasaulyje, yra suvokiama kaip pavyzdys, ką reikia daryti, kad veikla būtų sėkminga. Taigi jos priklausomybė nuo pigios darbo jėgos, pagrinde gamyklų Kinijoje valdomų „Foxconn“, sulaukė neįprastai daug žiniasklaidos dėmesio.„Foxconn“, kuri priklauso Hon Hai pramonei, pristato „Apple“ kaip savo verslo klientą. Jų paslaugomis taip pat naudojasi Amazon.com, Hewlett-Packard, Microsoft ir kitos technologijų kompanijos. „Apple“ paskelbė apie žmogaus teisių pažeidimus Foxconn ir tada iškilo į viešumą, kad 2010 metais nusižudė keli jos darbuotojai.Foxconn ir kitų gamyklų darbuotojai turi intensyvinti savo darbą, nes „Apple“ produktų paklausa kyla masiškai. Per paskutinius tris 2011 metų mėnesius „Apple“ pardavė 37 mln. „iPhones“, 15,4 mln. „iPads“, 15,4 mln. „iPods“ ir 5,2 mln. „Mac“ kompiuterių. Iš viso „Apple“ gavo 46,3 mlrd. dolerių pajamų ir 13,1 mlrd. dolerių gryno pelno. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais, „Apple“ uždirbo dvigubai daugiau.Iš kur šis pelnas?Vartotojas „iPhone 4s“ gali nusipirkti už 199 dolerius, jei sutinka pasirašyti dviejų metų sutartį. Bet AT&T, Sprint Nextel and Verizon Wireless sumoka „Apple“ daug daugiau, kad tik jie būtų parduoti už mažesnę kainą. Tai vadina subsidijavimu. Jei vartotojas nori įsigyti „atrakintą“ telefona (be sutarties), jis turės sumokėti mažiausiai 649 dolerius.Atskirų dalių ir „Apple“ „iPhone 4s“ surinkimo kaina yra apie 196 dolerius, pagal „IHS iSuppli“ duomenis. Taigi jei vartotojas už telefoną sumoka 649 dolerius, „Apple“ lieka 453 doleriai nuo vieno telefono. Rinkodara ir moksliniai tyrimai gali sumažinti „Apple“ pelną, bet jis vis tiek liks didelis.„Apple“ turi daugiau nei 60 tūkst. darbuotojų, kurių dauguma dirba mažmeninėje prekyboje. Gamybos procese „Apple“ turi daug partnerių. Tai leidžia išvengti priklausomybės nuo kurio nors vieno gamintojo ir sudaryti patogius sandorius.Vis dėlto kompanija siekia sumažinti kompanijų skaičių, su kuriomis jai tenka bendradarbiauti. Tokiu būdu kompanijoms yra daromas savotiškas spaudimas, kadangi jos turi paklusti tokio stipraus užsakovo reikalavimams.Savo tiekimo ataskaitos „Apple“ teigia, kad 156 įmonės gauna 97% lėšų, skirtų medžiagoms kurti, gamybai ir prestižui didinti. Kai klientas yra toks kaip „Apple“, būti viena iš tų 156 įmonių nori visi. Alfa.lt

Alaus daryklos „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojai laukia galutinio teismo sprendimo, ar vasarą profsąjungos paskelbtas streikas yra teisėtas.

Energetikos ministras teigia, jog vykdant III ES paketą ir skaidant dujų ūkį į tiekimo, perdavimo ir skirstymo bendroves, „Gazprom“ būtų siūlomas ketvirtadalis perdavimo bendrovės akcijų, jeigu dujų milžinė laikytųsi „realistiškos ir teisingos“ kainų politikos.Energetikos ministras Arvydas Sekmokas po susitikimo su JAV Valstybės sekretorės specialiuoju pasiuntiniu Eurazijos energetikos klausimais Richardu Morningstaru žiniasklaidai sakė, jog Lietuva yra pasiruošusi kalbėti su „Gazprom“ dėl tinkamos kompensacijos už magistralinius dujotiekius, kurie įgyvendinant III ES energetikos paketą atitektų dujų perdavimo bendrovei.„Tos derybos jiems atviros, jie yra kviečiami į Briuselį. Jeigu „Gazprom“ laikysis realistiškos ir teisingų kainų politikos, mes kviestume juos turėti tam tikrą dalį kaip finansinio investuotojo dujų perdavimo sistemoje. Tai yra mūsų gera valia, mūsų parodymas, kad mes suprantame jų interesus dėl dujų tiekimo į Kaliningradą ir mes atviri viskam kalbėtis su „Gazprom“. Europiniai teisės principai išlieka ir III (ES energetikos – Alfa.lt) paketas turi būti įgyvendintas.Paklaustas, kokia dalis būtų siūloma „Gazprom“, A. Sekmokas sakė, jog tai priklauso nuo susitarimo, bet kuriuo atveju būtų siūloma būti mažuoju akcininku, t. y. turėti 25 proc. ar iki 33 proc. perdavimo bendrovės akcijų.„Dėl kompensacijos deramasi su E.ON (viena iš „Lietuvos dujų“ akcininkių – Alfa.lt) ir tie patys principai būtų taikomi ir „Gazprom“ (kitai iš „Lietuvos dujų“ akcininkių – Alfa.lt). Esmė ta, kad jiems būtų teisingai atlyginta už tą verslo dalį. Šiandien vyksta derybos, kokie būtų principai nustatant kompensaciją, o turint principus būtų galima kalbėti apie konkrečias vertines išraiškas“, – sakė energetikos ministras.Susitikimo Briuselyje data turėtų būti suderinta tarp trijų „Lietuvos dujų“ akcininkų ir Europos Komisijos.„Lietuvos dujų“ veiklų ir nuosavybės atskyrimas turi būti baigtas 2014 m. spalio 31 d. „Lietuvos dujų“ akcininkai, 2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, buvo „E.ON Ruhrgas International“ – 38,9 proc., „Gazprom“ – 37,1 proc., 17,7 proc. – Energetikos ministerija, 6,3 proc. – smulkieji akcininkai.  Alfa.lt

Europos Komisijos (EK) viceprezidentė Neelie Kroes'as antradienį pareiškė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nenugramzdintų bendros valiutos sąjungos į krizę, informuoja AFP.„Pasaulis nesugrius, jeigu kažkas paliks euro zoną“, - dienraščiui „De Volkskrant“ sakė N. Kroes'as ir pabrėžė, kad ji nepasisako už Graikijos grįžimą prie drachmos.„Vis dar sakoma, kad jeigu leidžiama vienai šaliai pasitraukti ar jos paprašoma tai padaryti, sugriūna visa struktūra. Tai paprasčiausiai netiesa“, - tikino N. Kroes.N. Kroes'as apkaltino Graikijos valdžią neparodžius pakankamai geros valios bandant spręsti skolų krizę. Dienraščiui ji sakė, kad „tai jau darosi panašu į Graikijos mantrą - „Mes negalime, mes nenorime to daryti“.„Nėra jokios garantijos, kad Graikija eina teisingu keliu“, - sakė ji ir pridūrė, kad reformos, kurių ėmėsi vyriausybė, kol kas netenkina visų pageidavimų.Antradienį Graikijos ministras pirmininkas Lukas Papademos tęs derybas su koalicijos partijomis. Jos turi susitarti dėl tolesnių taupymo priemonių, kurių mainais už naują skolų paketą reikalauja tarptautiniai skolintojai.  

Praėjusiais metais Lietuvos viešbučiai apnakvindino beveik perpus mažiau svečių nei Estijos.Pagal užsienio turistų ir nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičiaus didėjimą Lietuva pernai įsiveržė į Europos lyderius: mūsų šalyje užfiksuotas didžiausias (19,8 proc.) augimas tarp 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau tai buvo tik „lipimo iš duobės“ įspūdis - realiai mūsų kraštas netraukia užsieniečių.Pagal svečių nakvynių skaičių viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose Lietuva (kartu su Latvija) užima paskutinę vietą visoje ES. Pagal užsieniečių apgyvendinimą Lietuva nusileidžia ne tik Estijai, bet ir Latvijai.ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, 2011 metais Estijoje užsieniečiai praleido 3,5 mln. naktų, Latvijoje - 2,1 mln., Lietuvoje - tik 1,8 mln. naktų. Tai prasčiausias rodiklis ES.Pakilo, nes žemai puolėEurostat paskelbė, kad daugiausia naktų svečiai 2011 metais praleido Ispanijoje (288 mln.), Italijoje (249 mln.), Vokietijoje (241 mln.), Prancūzijoje (202 mln.) ir Jungtinėje Karalystėje (166 mln.). Šios penkios šalys užima 70 proc. visų 27 ES narių valstybių viešbučių ir apgyvendinimo įstaigų nakvynių rinkos.Mažytės Baltijos šalys rikiuojasi ES eilės gale: Estijos viešbučiuose ir apgyvendinimo įstaigose visi svečiai praleido 4,6 mln. naktų, Lietuvoje - 2,8 mln. naktų. Lygiai tokį pat rodiklį pasiekė ir Latvija.Tačiau 2011-aisiais Lietuvoje užfiksuotas didžiausias nakvynių viešbučiuose gausėjimas - 19,8 procento. Pagal šį rodiklį pralenkėme Bulgariją (18,3 proc.), Estiją (14,6 proc.), Latviją (14,1 proc.) ir Rumuniją (12,9 proc.). Mažiausias augimas pernai fiksuotas Jungtinėje Karalystėje (0,5 proc.).Artūras Vainora, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) viceprezidentas, didžiausiu augimu Europoje labai nesididžiuoja. „Kadangi dvejus metus iš eilės buvo didžiulis nuopuolis - viešbučių užimtumas Lietuvoje krito turbūt labiausiai Europoje, - dabar skaičiai sugrįžo į vidutinį lygį, todėl atrodo įspūdingi“, - aiškino V.Vainora.Vis dėlto LVRA viceprezidentas pripažino, kad 2011-aisiais padidėjęs tarptautinių oro skrydžių skaičius, geresnė ekonominė padėtis ir apgyvendinimo paslaugoms taikytas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas padėjo šalies viešbučiams susigrąžinti konkurencingumą regione: Lietuvos viešbučius pernai aplankė maždaug 20 proc. daugiau svečių negu 2010-aisiais, o vien pirmąjį pusmetį šis sektorius sukūrė apie 1,6 tūkst. naujų darbo vietų.„Atlyginimai nekilo, bet tai lengva paaiškinti: įdarbinome labai daug žemiausios grandies darbuotojų: valytojų, kambarinių, padavėjų“, - LŽ sakė A.Vainora.Didžiausi mokesčiai regioneGerais rezultatais ir didesniu pelnu verslininkai pasidžiaugti nespėjo - nuo šių metų PVM už apgyvendinimo paslaugas grįžo nuo 9 prie 21 procento. A.Vainoros skaičiavimu, dėl to Lietuvos viešbučių paslaugų savikaina padidės 10-15 proc., o tai vėl sumažins mūsų šalies konkurencingumą regione, nes kitos valstybės ir toliau apgyvendinimo paslaugoms taiko lengvatinį PVM tarifą: Prancūzijoje jis siekia vos 5,5 proc., Lenkijoje ir Vokietijoje - 7 proc., Suomijoje - 8 proc., Estijoje - 9 proc., Latvijoje - 12 procentų.„Visi supranta, kad turizmas priskirtinas eksportuojančioms ūkio šakoms - pinigus Lietuvoje palieka užsieniečiai. Aišku, vėl sustos darbo vietų steigimas, mažės investicijos į šitą sritį, nors Vilnius, Lietuva ir taip atsilieka nuo kaimynų pagal kambarių skaičių“, - apibendrino A.Vainora. Jo nuomone, apgyvendinimo paslaugos šiemet neišvengiamai brangs. „Tarkime, jeigu daiktas kainuoja 10 litų plius 9 proc., bendra suma išeina 10,9 lito, jei kainuoja 10 litų plius 21 proc., suma pakyla iki 12,1 lito. Kadangi viešbučių verslo didžiausias sąnaudas sudaro energetika ir darbo užmokestis, kitų rezervų savikainai mažinti nematau, nebent atleisti dalį darbuotojų“, - kalbėjo LVRA viceprezidentas.Laimės suteikė krepšinisDidžiausias Vakarų Lietuvoje ir Lietuvos pajūryje viešbutis „Amberton Klaipėda“, turintis 307 kambarius, pernai sulaukė maždaug 20 proc. daugiau svečių. „Truputį laimės suteikė krepšinis (vasarą Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas - red.) ir protingas PVM tarifas“, - LŽ teigė viešbučio „Amberton Klaipėda“ valdybos pirmininkas Žilvinas Vasiliauskas. Pasak jo, rinka didėjo apie 20 procentų. „Bet kai valdžia su PVM „tokius grybus papjovė“, nieko prognozuoti nebegalime. Vyriausybė peilį iš už nugaros - šmaukš, jai nesvarbu, kad dega visi mūsų kontraktai. Dabar vieninteliai regione turime neproporcingai didelį eksporto prekei taikomą PVM“, - piktinosi vienas kompanijos „Hoteliers Co“ vadovų.Ž.Vasiliauskas įžvelgė nemažai teigiamų PVM lengvatos pranašumų. Vienas jų - viešbučiai išėjo iš šešėlio. „Mums, dideliems, neįmanoma dirbti su vokeliais, bet pernai nemažai ir mažiukų pradėjo oficialiai mokėti atlyginimus. O kai pakėlė PVM, jie vėl ners į šešėlį“, - prognozavo verslininkas.Ž.Vasiliauskas tvirtino, kad šalies turizmo padangėje išsiskiria Klaipėda ir Vilnius: uostamiestyje šio tinklo viešbutyje didžiausias užimtumas pernai siekė 85 proc., mažiausias - 35 proc., viešbutyje Vilniuje - 90 proc. birželį ir 50 proc. - vasarį.Kauno viešbučių vadovai geru žodžiu mini Karmėlavos oro uostą ir jame dirbančią pigių skrydžių bendrovę „Ryanair“. Vien dėl sėkmingos oro uosto veiklos laikinojoje sostinėje gerokai padidėjo turistų iš Skandinavijos srautas. „Dėl mažesnio PVM galėjome sumažinti nakvynės kainą, o dėl pigių skrydžių - pritraukti nemažai turistų iš Suomijos ir kitų Skandinavijos šalių. Jie paprastai atskrenda vakare, pernakvoja viešbutyje, o paskui vyksta į kitus miestus“, - LŽ aiškino 3 žvaigždučių viešbučio „Magnus Hotel“ direktorė Ilona Godelienė.Pernai pritraukti turistų padėjo ir du dideli tarptautiniai renginiai Kaune. Per tris Hanza dienas viešbučio užimtumas siekė 80 proc., o per Europos krepšinio čempionato finalą - 100 procentų. Iš viso „Magnus Hotel“ praėjusiais metais apsilankė dvigubai daugiau svečių negu 2010-aisiais. Šiemet I.Godelienė nebesitiki pasiekti tokių gerų rezultatų, nes dėl didesnio PVM teks kelti nakvynės kainas. Dėl to, jos manymu, kelionių agentūros gal tik praveš turistų grupes pro Lietuvą, o apnakvindinti rinksis pigesnius viešbučius Rygoje arba Varšuvoje.Apsistoja daugiau lietuviųViešbučiams padėjo atsigauti ir tai, kad juose vis dažniau apsistoja ne tik užsieniečiai, bet ir lietuviai. Esą dažnas, atvykęs į svečius pas gimines, nelieka ten nakvoti, važiuoja į viešbutį. „Tipiška situacija: atvyksta žmogus iš Kauno į Klaipėdą pas pusbrolį švęsti gimtadienio ir apsistoja pa mus. Nekalbu apie verslininkus, kurie taip pat dažnai nakvoja viešbutyje“, - ryškėjančią tendenciją įžvelgė Ž.Vasiliauskas.Kad lietuviai mielai renkasi nakvynę viešbutyje, o ne pas gimines, sako pastebėjusi ir Kauno „Magnus Hotel“ vadovė I.Godelienė. „Atrodo, tautiečių piniginės storėja, nes dažnas užsienyje dirbantis lietuvis, net grįžęs švęsti Kalėdų pas tėvus, apsistoja viešbutyje ir gyvena čia kartais savaitę ar dvi. Mūsų viešbutyje lietuvių ir užsieniečių sulaukiama po lygiai“, - tvirtino I.Godelienė.Eurostat duomenimis, pernai Lietuvos viešbučiuose svečiai praleido 2,8 mln. naktų, iš jų 1 milijoną - vietos gyventojai. Tai 20,6 proc. daugiau nei 2010 metais.Investuotojams - bloga žiniaNekilnojamojo turto investavimo bendrovės „Selvaag Lietuva“ generalinis direktorius Egidijus Damulis neabejoja, kad panaikinus PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugoms naujų viešbučių Lietuvoje bus statoma mažiau. „Niekas nebenorės to daryti. Viešbučių verslas - gana rizikinga verslo šaka. Investuotojai planuoja savo veiklą, skaičiuoja ir tikisi nuoseklios mokesčių politikos. O kai mokesčiai šokinėja aukštyn-žemyn, tai šalies ekonominės politikos tęstinumu tikrai nekvepia“, - investuotojų požiūrį į Lietuvą apibūdino E.Damulis.Norvegų šeimai Selvaag priklausančios „Selvaag“ kompanijos antrinė įmonė „Selvaag Lietuva“ 2012-ųjų rugsėjį Vilniuje planuoja atidaryti pirmąjį tarptautinės grandinės „Nordic Choice Hotels“ viešbutį „Comfort“. Sostinės Naujamiestyje statomo viešbučio sąmatinė vertė - apie 30 mln. litų. „Esame smarkiai nusivylę valdžios sprendimais. Jie iš esmės keičia mūsų verslo planus, kurie buvo numatyti prieš statant viešbutį. Tai lygiai tas pats, jei sutarčiau su jumis dėl 5 tūkst. litų atlyginimo, o priėmęs į darbą pasakyčiau, kad persigalvojau ir mokėsiu tik 2 tūkstančius. Ar būtumėte labai patenkintas?“ - ironizavo pašnekovas. Anot bendrovės vadovo, dabar tenka iš būsimo viešbučio verslo plano išbraukti 10-15 proc. numatytų pajamų. Tiek jų investuotojai neteks dėl padidinto PVM. „Šios lėšos buvo numatytos rinkodarai, darbuotojų atlyginimams, plėtrai, komunikacijai, - kalbėjo E.Damulis. - Kai plėtoji projektą, kuriam investicijos numatomos mažiausiai 20 metų į priekį, o pasirengimas trunka apie pusantrų metų, norėtųsi didesnio aiškumo ir stabilumo. Jeigu valdžia mąsto vien apie tai, kaip per metus sukaupti biudžete keletą milijonų litų, o ne apie tai, kaip bus plėtojamas turizmas ateinančius dešimt metų, tebūnie. Tačiau tuo pat metu ji siunčia žinią investuotojams, kad turizmas Lietuvai nėra svarbi sritis.“ Valdžia mato tik pelnąFinansų ministrė Ingrida Šimonytė neįžvelgė jokių teigiamų vienus metus galiojusio PVM lengvatinio tarifo aspektų. „Ši lengvata viešbučiams pasiteisino tik tiek, kiek leido tam segmentui tiesiog padidinti savo pelningumą, o kitų teigiamų poslinkių dėl kainų, darbo užmokesčio ar investicijų mes nematėme“, - Seime pristatydama 2012 metų biudžeto projektą sakė ministrė.Už apgyvendinimo paslaugoms taikyto mažesnio PVM tarifo naikinimą vienareikšmiškai pasisakė ir premjeras Andrius Kubilius. Jis pabrėžė, kad viešbučiai esą naudojosi šia lengvata tik savo pelnui didinti, o ne kainoms mažinti. „Sumažinus PVM viešbučiams iki 9 proc., kainos padidėjo 7,7 procento. Vartotojui iš to jokios naudos. Pelną pasiima savininkai, ir nereikia klaidinti žmonių“, - kalbėjo A.Kubilius.