Dr. Henrikas GINTAUTAS. Ko nenorėjo išgirsti Ukmergės rajono savivaldybės Taryba, apie šiukšlių išvežimo apmokestinimą

 Dr. Henrikas GINTAUTAS.

 Ko nenorėjo išgirsti Ukmergės rajono savivaldybės Taryba, apie  šiukšlių išvežimo apmokestinimą

(kalba parengta Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdžiui 2010-05-27)

Pagirtina, kad savivaldybės administracija ėmėsi spręsti šią problemą. Prasta mūsų gyventojų kultūra. Šiukšles mėtomos bet kur ir bet kaip. Aikštė prie kultūros rūmų prispjaudyta kramtomosios gumos, o ją nugramdyti galima tik mentele. Dar blogiau kai tiesiog parazitiškai išpilamos šiukšlės šalikelėse, pamiškėse, miškuose, net į vandens telkinius. Meluoja tie, kurie teigia, kad šiukšlių jie neturi. Vieni mažiau, kiti daugiau šiukšlių turi visi. Tvarkos ir aplinkos saugojimo jausmą reikia ugdyti nuo vaikystės šeimoje ir mokykloje. Suprantama be lėšų šiukšlių šalinimo problemos neišspręsime ir todėl reikia įpareigoti visus namų ir verslo ūkius mokėti mokestį. Taip, mokestį, dorą ir teisingą, kad visiems būtų motyvaciją jį mokėti. Už parazitiškus šiukšlintojus, sudedančius savo šiukšles prie elektros stulpų, smėlio dėžių, teršiančius miškus turėsime mokėti mes, dori piliečiai, nes tie niekšai deja, yra mūsų niekšai.

Kokie galėtų būti apmokestinimo kriterijai? Su p. Aleksandru Gražiu tuo klausimu kalbėjausi 2 kartus. p. Aleksandras pabrėžė, kad bus renkamas ne mokestis, bet rinkliava, matyti tuo norėdamas pasakyti, kad tai skirtingi dalykai, ir žinoma, skirtingi reikalavimai. O ką sako „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas? Rinkliava: 2. reikšmė ekon. mokestis už įstaigų paslaugas ir patarnavimus. Vadinasi, rinkliava už šiukšlių surinkimą irgi yra mokestis ir jam taikomi žinomi reikalavimai. Jis turi būti 1) logiškas, 2) kiekybiškai koreliuotas ir susijęs su apmokestinamuoju objektu, 3) nediskriminuojantis nei individo nei gyventojų grupių. Pvz., žemės mokestis gali priklausyti nuo sklypo ploto, mokestis už namą- nuo jo dydžio, gal rinkos kainos, bet ne nuo gyventojų skaičiaus, jų profesijos ir pan. Juk niekam nekyla mintis imti mokestį už šilumą nuo būsto gyventojų skaičiaus, nes gyventojų skaičius nesusijęs su šilumos nuostoliais.

Pats teisingausia mokestis už komunalinių atliekų surinkimą bei sutvarkymą būtų pagal deklaruotą faktinį jų kiekį. Kiekvienas namų ir kiti ūkiai žino per kiek laiko jie užpildo tam tikro tūrio talpą. Taisyklėse numatytos 3 dydžių talpos: 120, 240 ir 1100 litrų. Individualių valdų savininkams reikalaujama jas ištuštinti kas savaitę. Kažkokia nesąmonė! Dabar kai yra galimybė atliekas rūšiuoti, kai kurie savininkai nerūšiuojamų atliekų tesurenka 40-50 litrų per 2 mėnesius. Kam reikalauti, kad neyrančios atliekos būtų išvežamos, kas savaitę, jei užtenka jas pašalinti, tarkime, kas metų ketvirtį. Mokestis už kiekį stimuliuoja mažiau gaminti atliekų, didžiąją dalį paverčiant antrinėmis žaliavomis ir kompostuojant. Tenka pripažinti, kad sovietmečiu antrinių  žaliavų pristatymas į supirkimo punktus buvo stimuliuojamas pinigais ir tuo laiku deficitinėmis prekėmis. Atliekų kiekį galima būtų sumažinti neperkant prasto produktų įmantriose pakuotėse, polistirolo lėkštelėse, neperkant vienkartinių indų, peilių, šakučių, vadinamųjų „bambalių‘ ir pan. Senus baldus galima išardyti, susmulkinti ir sukurenti krosnyse.

Ponas Aleksandras su šiuo apmokestinimo kriterijumi nesutinka. Atseit mėtys atliekas ne į savo, bet į svetimus konteinerius. Bet kam vogčia mėtyti į svetimą, jei kieme čia pat yra savas- ir sąžinė rami ir patogu. Juk mesti į svetimą ar palikti gatvėje šiukšlių maišą yra vagystė, už kurią, esant visuomenės budrumui ir nepakantumui, gali tekti sumokėti solidžią baudą. Visuotinis privalomas apmokestinimas dar įvestas nebuvo ir todėl negalima teigti, kad bus būtent taip, kaip sako p. Aleksandras.

Antras apmokestinimo kriterijus - pagal buitinio ūkio asmenų skaičių. Kriterijus logiškas, kiekybiškai koreliuoja su atliekų kiekiu, niekieno nediskriminuoja. Ponas Aleksandras aiškinamajame rašte rašo, kad koreliacija nevisai tiksli-gausioje šeimoje atliekų susikaupia kiek mažiau, ne visai pagal asmenų skaičių. Tai esą seminaro duomenys. Ar buvo padaryti kokie tyrimai( kur? , kada?), tai tik spėlionės? Tarkime, kad tai tiesa. Tuomet mokestį, viršijant 3 šeimos narius pvz. galima sumažinti po 10 % kas 3 šeimos narius ir nebūtų čia jokio administravimo išlaidų padidėjimo, kaip teigia p. Aleksandras, ir tariamai galimos skriaudos didžiašeimiams namų ūkiams.

Bet p. Aleksandrui ir šitas rinkliavos kriterijus nepatinka. Motyvas –sunku suregistruoti buities ūkių asmenų skaičių, gyventojai išsisukinėja, norėtų sumažinti, registruotis vienur, o gyventi kitur. Iš tikrųjų dėl įvairių priežasčių gyvenamąją vietą kai kas deklaruoja vienur, o gyvena kitur.Bet pagal tikimybių teoriją ir didelių skaičių dėsnį paklaida negali būti didelė, jeigu laikysime, kad buities ūkiui priklauso visi tą adresą deklaravę asmenys. Bet į formulę p. Aleksandras, pats sau prieštaraudamas, rinkliava pagal asmenų kiekį visgi įrašė. 60% surenkamumas pagal gyventojų skaičių tėra tik p. Aleksandro nuomonė. Jis turėtų būti geresnis.

Trečias apmokestinimo kriterijus- rinkliavos dydis pagal gyvenamąjį plotą. Žiniasklaidos duomenimis tokių savivaldybių Lietuvoje yra apie 15% - 25%. Dauguma mokestį renka pagal asmenų  skaičių, keliolika rinkliavos dar neįvedė. Šis kriterijus ne tik nelogiškas. Jis visai nekoreliuoja kiekybiškai su komunalinių atliekų kiekiu. Šiukšlina butai ar žmonės? Būsto plotas šiukšlių nedaugina. Tai išgalvotas, iš piršto laužtas kriterijus, panašus į apmokestinimą už šiukšles pagal, pvz., žmogaus ūgį, amžių ar plaukų bei akių spalvą.

Ponas Aleksandras( nežinau gal ir kiti prisidėjo sukūrė projektą, kuriame yra konkretūs dydžiai, kuriuos reikia įrašyti į pateiktą formulę. Juk rodos konkurso dar nebuvo ir nežinia kiek norės už atliekų tvarkymą konkursą laimėjęs operatorius. Vadinasi, pateikti rinkliavos tarifai gali labai pasikeisti. Beje pirkti liežuviai kalba, kad konkursas buvo, bet laimėtojas nepatikęs ir konkursas tyliai anuliuotas. Reiktų, kad savivaldybė žiniasklaidoje paaiškintų visuomenei tikrąją padėtį ir nuslopintu gandų skleidikus.

Pagal projektą rinkliava mišri, sudaryta iš 2-jų komponenčių. Joje figūruoja buitinio ūkio gyventojų skaičius ir gyvenamojo būsto plotas neįskaitant į rinkliavą ploto daugiau 100m2. Tokia rinkliava Lietuvoje vienintelė. Pirmoji komponentė logiška, koreliuojanti su atliekų kiekiu, nediskriminuojanti, bet neideali, neskatinanti mažinti atliekų kiekį, rinkti antrines žaliavas. Antroji komponentė formulę visai sugadina, nes ji neatitinka ekonomistų pripažintų mokesčiams reikalavimų. Ji nelogiška , nekoreliuojanti, diskriminuojanti.

Įrašykime į formulę Rp = Tp x S/N,

Kur Rp- vieno asmens metinė rinkliavos dalis, priklausanti nuo gyvenamojo ploto.

Tp – metinis tarifas, tenkantis plotui

S – būsto plotas (100 m2)

N – asmenų skaičius

Tarkime 100 m2 plote gyvena 4 asmenys

Rp =  ( 0.48 x 100 ) : 4 =12 Lt.

O jeigu 100m2 name gyvena vienas našlys:

Rp = (0.48 x 100 ) : 1= 48 Lt.

O jeigu 4 asmenys gyvena 50 m2 bute

Rp = ( 0.48 x 50 ) : 4 = 6 Lt.

Vadinasi vienišius už savo būstą mokės 4 ir net 8 kartus daugiau, negu vienas iš 4 vidutinės šeimos narių. Tai kur lygybė prieš įstatymus ir objektyvumo principas?

Ponas Aleksandras girdamas savo kūrinį nutyli, kad jo formulė skriaudžia vienišius ir ypač vienišus ar mažašeimius individualių namų savininkus, kurie nors gyvena didesniame plote, bet šiukšlių gamina mažiau, nei gyvenantys daugiabučiuose, nes jie visas biologiškai skaidžias atliekas kompostuoja. Jie turi sąlygas sukaupti antrines žaliavas ir jas pristatyti į tam skirtus konteinerius ar supirktuves.

Mokestis pagal plotą yra skirtas ne tiek už atliekų tvarkymą kiek pasipinigavimui. Amerikos filosofas ir matematikas Džonas Pirsas taip rašė: Kad pasakytų teisybę, valstybinis veikėjas turi kalbėti, kad sumeluotų, jam užtenka nutylėti. Ponas Aleksandras taip ir daro. Kad vienišiams, mažašeimiams ir dėl įvairių aplinkybių gyvenantiems dideliame būste yra blogai, jis nutyli. O visai blogai-verslininkams.

Dažnas Ukmergės verslininkas turėtų mokėti už tariamas ar tikras šiukšles net kelis tūkstančius litų. Žymus filosofas Emanuelis Kantas sakė: “Visuomet stebiuosi begaline gausybe žvaigždžių danguje ir doros imperatyvu  žmoguje.“ Kodėl jis taip pasakė? Juk pasaulyje yra niekšų ir ne taip jau mažai. Gal manė, kad ir nedoras žmogus dar turi šiek tiek doros. Pateiktas Tarybai svarstyti projektas su dora nesiderina.

Tenka stebėtis, kodėl tų savivaldybių gyventojai, kurie apmokestinti priklausomai nuo būsto ploto, nesiskundžia administraciniam teismui. Gal todėl, kad Lietuvoje sunku bylinėtis, brangiai kainuoja, teismų maratonai gadina sveikatą...

2009 metais balandį Klaipėdos apygardos administracinis teismas pripažino, kad rinkliava už komunalines atliekas priklausomai nuo gyvenamojo ploto yra teisėta. Tačiau šių metų kovo 30 d. Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad „Nenumačius galimybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, pažeidžiamas proporcingumo principas“. Tuo būdu yra pažeidžiamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas. Aš dar pridėčiau- prieštarauja ir objektyvumo principui to pat 3 straipsnio 2-ame punkte, nes rinkliava pagal plotą yra diskriminacinio pobūdžio. „Todėl Klaipėdos miesto taryba turės tobulinti rinkliavos tvarką ir leisti gyventojams pasirinkti mokėti pagal deklaruotų atliekų kiekį“, paaiškino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

Pono Aleksandro filosofija atliekų rinkliavos klausimu maždaug tokia: „Pripažįstu, kad šiukšlina gyventojai ir rinkliava už gyvenamąjį plotą prieštarauja sveikai logikai, bet ji gera tuo, kad lengva surinkti šį mokestį“. Bet ar dora tokia filosofija? Matyti p. Aleksandrui tai antraeilis dalykas.

Pono Aleksandro sukurta formulę galima pataisyti ir taip sumažinti skriaudą vinišiams ir mažesniems daugiabūstininkams.

Rp = T p x S/N x Š, kur Š yra šeimos dydžio koeficientas, laikant, kad vidutinė šeima yra 4 asmenys. Tuomet, jei asmuo 1, koeficientas Š bus 0,25, jei 2- 0,5, jei asmenys 3 - 0,75 ir 1, jei asmenys 4. Bet ta pataisa nepanaikins neteisingo nelogiško, apmokestinimo principo, ypač verslininkams.

Taigi šaukiuosi teisingumo. Geriausia apmokestinti atliekų surinkimą pagal faktinį deklaruojamą jų kiekį. Turiu galvoje tūrį.

Baigsiu E. Kanto citata:“  Kai dingsta teisingumas, pasaulyje daugiau nelieka nieko vertingo“. Neleiskime Ukmergėje dingti teisingumui. Prašau, Tarybos narių nebalsuoti už p. Aleksandro Gražio parengtą projektą.