Greitas pasaulio finansinės sistemos krachas neišvengiamas“ – vos ne vienbalsiai skelbia tarptautiniai analitikai. Tačiau iškyla klausomas: o kam teks nešti šio kracho pagrindinę naštą? Nejaugi pasaulinei oligarchijai ir tarptautiniams bankininkams?
Prieš 9 metus mirė vienas iš nedaugelio sąžiningų Amerikos politologų – Entonis Satonas. Viena iš jo knygų vadinosi „Volstritas ir bolševikų revoliucija“. Joje aprašyti tiesioginiai ryšiai ir tarpusavio suinteresuotumas tarp abiejų pavadinime paminėtų subjektų. Volstritas bolševikus finansavo, kaip šiandien finansuoja „revoliuciją“, daromą su lozungu „Okupuok Volstritą“. Paradoksas?
Ženkime žingsnį atgal. Karlo Markso uždavinys buvo konkretus: apdergti gamybininkus kaip kapitalistus, pavaizduoti juos visuomenės ir valstybės priešais, vos ne šėtonais, ir pridengti tuo tikruosius kapitalistus – finansinius kapitalistus – bankininkus. Ir tuo pačiu dar išklibinti nacionalines valstybes, paverčiant gyventojus kontroliuojama biomase.
Įdomu, kad Marksas paprasčiausiai nugvelbė pagrindines savo „Manifesto“ tezes iš mažai kam žinomo prancūzų socialisto Viktoro Konsedriano. Tas paskelbė savo „Socializmo principus“ prieš penkis metus iki pasirodant „Manifestui“. Taip kad didysis ir nuostabusis Marksas pasirodė esąs dar ir vagišius, be to – labai gerai finansuojamas tuometinių „buržujų“. Vartėsi kaip inkstas taukuose už šlamančius, kuriuos jam tiekė Žanas Lafitas, slaptas pasiuntinukas, tarnaujantis užatlantės bankininkams ir pramonininkams.
Taip kad įsikalkite į galvas: kapitalizmas – tai kai žmogus išnaudoja žmogų, o komunizmas – atvirkščiai!
„Susidaro nerealumo jausmas, kai stebi, kas vyksta sočioje Amerikoje, susiglemžusioje šitą nuodėmingą pasaulį“ – parašė neseniai vienas įžvalgus tinklaraštininkas. Nerealumo jausmą stiprina daugybė faktų.
Štai žymusis spekuliantas ir perėjūnas Džordžas Sorošas netikėtai palaikė protestuotojus, o tai, sutikime, jau peržengia standartinio suvokimo ribas.
Bžezinskis pareiškia, kad socialiniai kataklizmai Amerikoje yra neišvengiami. O ir be jo žinoma, kad visoje JAV teritorijoje jau paruošti kalnai keturviečių plastikinių karstų „nepritariantiems“, paruoštas ir naujutėlių konclagerių tinklas.
Galiausiai, kaip tapo žinoma, „JAV jūrų pėstininkai stoja ginti protestuojančius, okupavusius Volstritą“. Na na… Jūrų pėstininkai, bukai kariavę, įsakius žmogėdriškai vyriausybei, staiga nei iš šio, nei iš to tapo tokiais savarankiškais ir narsiais?
Įdomūs faktai? „Nuvarytus arklius nušauna, tiesa?“ – buvo toks filmas su nuostabiąja Džeine Fonda.
O dabar pamėginsim paaiškinti šias, iš pirmo žvilgsnio, absurdiškas naujienas.
Šiuo metu ne pora dešimčių JAV valstybinės skolos trilijonų kelia katastrofos pavojų, tie trilijonai – tai tiktai tfu! Dėmesiui nukreipti. Finansinę katastrofą kuria astronominiai kiekiai fiktyvių „vertybinių popierių“, kuriuos prištampavo banksteriai be JAV vyriausybės žinios. Taip vadinamų „vertybinių popierių“, kuriuos išleidžia spekuliantai, rūšių paprasčiausiai nebeįmanoma suskaičiuoti. Faktiškai – tai paraleliniai pinigai ir jų yra gerokai daugiau negu valstybinių pinigų. Ir spausdina juos privatūs asmenys, bankininkai.
Prieita jau iki to, kad pradėti gaminti „derivatyvai“, kitaip sakant – išvestiniai vertybiniai popieriai iš išvestinių vertybinių popierių, jų banksteriai prispausdino už maždaug kvadrilijoną dolerių. Ir visi šie „vertybiniai popieriai“ ir iš jų išvesti derivatyvai – visi jie vienaip ar kitaip keičiami į dolerius, antraip jie nebūtų „vertybiniais popieriais“. O tai reiškia, kad faktinė banksterių skola planetos gyventojams siekia maždaug vieną kvadrilijoną dolerių.
Tai neįsivaizduojama, jokiomis materialiomis gėrybėmis nepadengiama suma. Visa mūsų planeta kartu su atmosfera nėra verta tokios sumos. Tačiau ką realiai reiškia ši suma? Tai reiškia, kad banksteriai nusipirko ne tik šią planetos gyventojų kartą, bet ir neribotą kartų skaičių į priekį. Mes, Žemės gyventojai, neribotam laikui tampame jų vergais.
O dabar apie einamuosius įvykius.
Anksčiau, kai reikėdavo suorganizuoti defoltą, banksteriai suorganizuodavo pasaulinius karus. Karas viską nurašydavo. Kas išgyvendavo – buvo laimingas, kad išgyveno, ne pinigai jam rūpi. O dabar, kad ir kiek stengiamasi sukurstyti dar vieną pasaulinį karą – nieko nesigauna.
Žinoma, karai vis įsiplieskia, po keletą per metus. Šiuo metu Nobelio Taikos premijos laureatas Obama lenda jau į aštuntą karą iš eilės – Ugandoje. Pretekstą įsiveržti demokratai, žinoma, turi puikiausią: nuo 2006 iki 2008 metų Ugandos išžvalgytos naftos atsargos padidėjo nuo 300 mln iki 2 mlrd barelių.
Tačiau visa tai – lokalūs konfliktai, net karai Irake, Afganistane ir Libijoje, net būsima agresija prieš Iraną – ir ji liks tik lokaliu konfliktu. Rusija ir Vokietija, kurios anksčiau buvo anglosaksų gladiatorėmis, nebeturi armijų. Vokietija armijos nebeturi nuo pokario, o Rusijos armija sunaikinta per paskutinius 20 metų su tokiu entuziazmu, kad banksteriai nebelaiko jos tinkama panaudoti kaip anksčiau – vietoj degtuko benzinui užkurti.
Vienintelė reali jėga – Kinija, tačiau Kinija gamina visas pasaulio prekes, tame tarpe ir skirtas Amerikai. Sunaikinsi šiandien Kiniją, ir toje pačioje Amerikoje, Anglijoje, Izraelyje net vinių su varžtais nebeliks, nekalbant jau apie elektroniką.
Problema! Nėra kam kariauti Pasauliniame kare!
Tai kaipgi tuomet „sudeginti“ kvadrilijoną dolerių?
Jūs nepastebėjote, kad judėjime „Okupuok Volstritą“, sprendžiant netgi iš TV vaizdų, dalyvauja daugiausiai iš tų pačių bankų išvyti klerkai? Ir tų, kurie neperėjo „feiskontrolės“, net arti palapinių neprileidžia.
Judėjimas yra dozuotai „organizuotai neorganizuotas“. Jis pakankamai organizuotas, kad žmonės kasdien lankytų demonstracijas, kad demonstracijos vyktų daugelyje miestų. Bet jis nepakankamai organizuotas, kad pasiektų kokius nors realius rezultatus.
Na gerai, įsilaužėm mes šiandien į banką, galbūt net pinigus susišlavėm, nors bankuose grynųjų – tik trupiniai. Toje pačioje Amerikoje, jei reikia nusiimti 10 000$, turi prieš savaitę užsakyti. Vertybės laikomos slaptose saugyklose, bet ne bankų būstinėse, jose laikomos tik buhalterinės knygos ir smulkios sumos darbui su klientais. Taip kad banksteriai be jokių nuostolių gali leisti miniai išplėšti visus pasaulio bankų ofisus. Juolab, kad jie dar ir apdrausti.
Ir būtent tai jiems leis pasakyti: „Juk jūs, žmonės, patys dėl visko ir kalti! Pas mus viskas buvo normalu, bet jūs mus apiplėšėte, jūs dabar turtingi, o mes – skurdžiai: jūs dabar iki grabo lentos mokėsite mums kompensacijas!“ Kitaip sakant, turime akivaizdų Globalinio Bankų Pogromo inscenizavimą, kuris tik pagelbės bankininkams nurašyti savo kvadrilijoną ir suorganizuoti globalinį defoltą.
Neorganizuotas maištas niekuo, išskyrus „niekuo“ baigtis negali. „Niekuo“ – tai gyventojams. O banksteriams tai atneš visokeriopos naudos. Jie šio globalinio bankų pogromo dėka nurašys visus savo įsiskolinimus gyventojams ir dar tampriau užverš vergijos pančius.
Kokia išeitis?
Skaudantį dantį reikia išrauti su šaknimis.
© 2005 - 2009 Portalas ukmergiečiams - Atsakomybės apribojimas - Kontaktai