Ar tikrai lietuviai nežino kas yra lietuviška garinė pirtis?

Ar tikrai lietuviai nežino kas yra lietuviška garinė pirtis?

Kas yra rusiška pirtis

Žiniasklaidoje, turizmo ir kelionių kataloguose, internete radau šimtus pasiūlymų naudotis rusiškomis pirtimis. Pabuvojau visose vietose, o rusiškų pirčių taip ir neregėjau, kaip tyčia ten visur būdavo įrengtos lietuviškos garinės pirtys.

Supratau, kad lietuviai visi be išimties per sovietmetį ir rusinimo politiką yra praradę atmintį ir šiandien nė vienas nebesuvokia kas yra kas.

Todėl pirmiausia išsiaiškinkime kas yra ta rusiška pirtis.

Tiek Vakarų, tiek Rytų, ypač arabų keliautojai, jau nuo XII amžiaus rašė apie tai, kaip rusai prausiasi ir maudosi. Rusuose iš vis nebuvo mados praustis ir juolab maudytis. Nuo pagonybės laikų rusai buvo įsitikinę, kad praustis yra nesveika, kad geriausias žmogaus kvapas yra sušutusio prakaito tvaikas, netgi gimus vaikeliui, nebuvo galima jį apiprausti. Priimta pravoslaviška tikyba, rūpindamasi tautos sveikata ir higiena, įsakmiai liepė praustis po darbų  ir bent du kartus praustis, o tik gimus vaikeliui, tuoj pat jį krikštyti, t.y. tris kartus pamurkdyti vandens kubile ir bent taip nuprausti naujagimius.

Prausimasis būdavo atliekamas vasarą per pagonišką šventę Kupalą (Jonines), nors tiesa, tai būdavo ne maudymosi, bet visuotinio paleistuvavimo šventė, matyt išlikusi nuo matriarchato laikų, rusių atsineštos į dabartinę Rusijos teritoriją. Per Kupalą rusės ne tik maudydavosi upėse ir ežeruose, bet turėdavo teisę patenkinti savo geidulius ir aistras bei pačios galėdavo kaip galima daugiau pasimylėti ir netgi išprievartauti vyrų.

Antrasis maudymasis, būdavo prieš Sačielnik (Kūčias), - apie jį susižavėję rašė Rusijoje buvę keliautojai,- visi kaip vienas jie rašė apie tai, kaip rusai žiemą įsikaitinę voliojasi sniege. Deja, nė vienas keliautojas iki 18 amžiaus nemini žodžio „bania“. Yra aprašyta, kaip rusai šiaudais (šiaudų suodžiai netepa) įkaitina krosnies tuštumą, kurioje yra laikomos ar džiovinamos malkos, ten įlenda su visais rūbais, šutinasi (paritsia) iki tiek, kiek gali ištverti, paskui puola laukan ir voliojasi sniege, nusivelka rūbus ir iš jų iškrato nuo karščio ir šalčio permainų nukeipusias utėles ar dar kai kokius parazitus.

Taigi, rusiška pirtis iš tiesų yra duonkepės krosnies malkų anga, įkaitinta šiaudais ir ten (toje angoje) reikia šutintis (paritsia) su visais rūbais. Šiandien ieškantiems netikėtų pramogų, tokia pirtis tikrai būtų įdomia atrakcija.

Lietuviškose garinėse pirtyse ir gimdydavo, ir žudydavo

Aišku, rusų kunigaikščiai, lankydamiesi Lietuvoje naudojosi garinėmis pirtimis, kurios Lietuvoje buvo labai populiarios ir mėgiamos. Nėra išlikę rašytinių duomenų, kaip naudojosi pirtimis Rusijoje gyvenę Algirdaičiai, Daumantas, valdęs Pskovą, Lietuvos vietininkai, valdę daugelį Rusijos miestų, lietuvių karinės įgulos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės slaviškosios dalies pilyse. Reikia manyti, kad statydami didžiules iki mūsų dienų dar tebestovinčias pilis, pirčių savo reikmėm jie tikrai buvo surentę, nes anuo metu pirtyse ne tik maudydavosi, bet ir gimdydavo,  - gimdyti namuose, troboje nebūdavo leidžiama.

Slavams toks maudymasis ir pėrimasis pirtyse buvo iš vis nesuprantamas. Prisiminkite, kaip lenkams buvo nesuvokiamas, netgi virtęs pasityčiojimu karaliaus Jogailos įprotis ir pomėgis vanotis pirtyje. Beje, atkreipkite dėmesį į dar vienus įdomius istorinius faktus: vaidai, nepageidaujamų žmonių ir konkurentų žudynės būdavo vykdomos ten, kur žmonės būdavo mažiausiai atsargūs, atsipalaidavę, aptingę. Slavuose ir germanuose žudynės būdavo rengiamos puotų metu, o lietuviai sąskaitas suvedinėdavo pirtyse. Metraščiai mini, kad eidamas į pirtį buvo nužudytas Lietuvos Didysis kunigaikštis Treniota, grįždamas iš pirties nužudytas Traidenis. Kęstučio dukra Danutė, ištekėjusi už Mazovijos kunigaikščio Jonušo liepė jai pastatyti pirtį, kurioje vėliau buvo išpraustas iš kryžiuočių nelaisvės Marienburgo kalėjimo pabėgęs Lietuvos Didysis kunigaikštis Kęstutis.

Pirtyse pagonys lietuviai atlikdavo įvairias apeigas deivei Laimai, gydydavosi, gimdydavo vaikus. Vėlesniais laikais valstiečiai pirtyse mindavo linus, rūkydavo mėsą, džiovindavo odas.

Lietuvos pirtys anksčiausiai minimos XIII-XIV amž. Kryžiuočių ir Livonijos ordinų kronikose, rusų metraščiuose, vėliau XV-XVII amž. dvarų inventoriuose. 1536 metais Vilniaus miestas turėjo karaliaus privelegiją statytis viešąsias pirtis. Jau XVI amžiuje vien Vilniuje buvo per 60 visuomeninio naudojimo pirčių ir neskaičiuota galybė privačių pirčių. Tuo tarpu Rusijoje pirmoji mokama pirtis buvo pastatyta Maskvoje tik po šimto metų, t.y. XVII amžiuje.

Kaimuose nuo senų senovės pirtį turėjo beveik kiekviena arba kas antra šeima. Tiesa, po rusų okupacijos ir 1708-1711 metų maro, kai Lietuvoje išmirė daugiau nei trečdalis gyventojų, pirčių ypač Žemaitijoje ir Suvalkijoje ženkliai sumažėjo. Prie jų naikinimo ypač prisidėjo rusų okupacinė kariuomenė. “Čia buvo dvaras, kur gyveno paseniūnis. Jį sudegino ganydami arklius, išdykaudami Maskvos kareiviai, o kitus trobesius maskoliai išardę sukūreno” Tokį pat nykų vaizdą matome iš pranešimų ir kitose Lietuvos srityse: didžiausi plotai pavirtę dykuma, daugybe dvarų ir kaimų sulyginti su žeme, laukai apžėlę mišku, galvijai išplėšti kareivių, gyventojai išmirę nuo ligų ir bado, daugybė išbėgioję nuo plėšikaujančių būrių į užsienį arba įstoję į kariuomenę, daugelis išvaryti į tolimus Rusijos kraštus”.

Rusijoje pirtis pradėjo statyti caras Petras I-sis

Didžiausią įspūdį lietuviškos garinės pirtys paliko Petrui I-jam. Vykdamas į Olandiją mokintis laivadirbystės, jis, užsukęs į Vilnių, buvo nustebintas visuomeninių ir asmeninių garinių pirčių gausybe ir jose užgaišo nemažą laiko. Aišku, kitose Europos šalyse pirčių jis nerado, nes tuo metu Vakarų šalių miestiečiai maudydavosi visuomeninėse voniose. Reikia manyti, kad ir šis įtaisymas Rusijos carui bus patikęs, nes voniose buvo ne tik maudomasi, bet ir smagiai bei daug paleistuvaujama.

Grįždamas namo, Petras I-sis, vėl buvo apsistojęs Vilniuje ir to laiko metraštininkai aprašo, kaip jis čia apkrikštijo juodaodį Hanibalą ir netgi kaitino bei vanojo jį Vilniaus didikų Sapiegų ir Pacų pirtyse.

Grįžęs į Maskvą, Rusijos caras savo bojarinams įsakė pakeisti rūbus, nusimauti aukštąsias sabalų kepures, kurios iš tiesų buvo ne tiek valdžios ženklu, kiek slėpė klaikiausius koltūnus, nukirpo jiems barzdas ir specialiu įsakymu privalomai liepė statyti garines pirtis, tačiau, pamiršęs lietuvišką žodį „pirtis“, jis  liepė jas vadinti iš Olandijos atsivežtu žodžiu „vana“ – vonia, kuris tautoje vėliau virto „bania“. Suprantama tiek bojarinai, tiek ir visa rusų tauta ilgai priešinosi naujų papročių įvedimui, bet prie tinginio įpratusiai tautai vėliau šis įrenginys tapo labai mėgiamu ir garbinamu, o XIX-jo amžiaus pabaigoje ir ypač XX-jo amžiaus pradžioje pirtys buvo pradėtos statyti visuomeniniam naudojimui ir kituose Rusijos miestuose. Sibire pirmąsias pirtis pradėjo statyti į Sibirą ištremti Lietuvos sukilėliai, ir nors nuo Petro I-jo laikų galiojo įsakymas statyti pirtis visose Rusijos gubernijose, kai kurie Sibiro valdininkai lietuvių pastatytas pirtis liepdavo nugriauti, „ibo nebilo by smuty v narode“...

Sovietinės okupacijos metais lietuviškų garinių pirčių nebuvo daug. 1987 m surašymo duomenimis Lietuvos kaimuose jų buvo tik per 30 000 (čia liko neįskaičiuotos pirtys, įrengtos sodo nameliuose, gyvenamuosiuose namuose, jų rūsiuose). Sovietmečiu labai išpopuliarėjo suomiškos pirtys-saunos. Prabangias, reprezentacines, gražiausiuose vietose prie ežerų, upių, tvenkinių statėsi komunistinės nomenklatūros šulai, ministerijų vadovai, gamyklų direktoriai, žemės ūkių ir net didesnių įstaigų vadovai.

Šiandien Vilniaus valdžios žmonės, higienistai, medikai ir šiaip visokie veterinarai, valdininkų išmone patapę higienos ir sveikatos šulais, sukritę į vonias savo tingiomis smegenėlėmis negali suvokti pirčių naudos lietuvių tautos savasčiai, gyvensenai, buičiai, sveikatai ir higienai...

Kad garinė pirtis Rusijoje yra naujas reiškinys, rodo ir pirčių terminija. Rusai „v baniach paritsia“, - pirtyse tiktai kaitinasi. Lietuviai savo garinėse pirtyse ir maudosi, ir prausiasi, ir kaitinasi, ir garinasi, ir vanojasi, ir periasi. Rusai periasi „venikami“,- jie „venikais“ ir grindis šluoja. Lietuviai grindis šluoja šluotomis, o periasi ir vanojasi vantomis. Ir kaip nė viena pasaulio tauta perimuisi naudoja net 54 gydomųjų augalų vantas.

Sveikiausia pirtis - lietuviška garinė pirtis

Jei rusai pėrimuisi naudoja daugiausia beržines vantas (su laiku išmoko pertis ąžuolinėmis, kadaginėmis bei dilgėlių vantomis), tai lietuviai vieninteliai visame pasaulyje pėrimuisi naudoja net 54 gydomųjų augalų vantas!!!

Lietuviai vieninteliai pasaulyje savo garsiosiose garinėse pirtyse profilaktikos ir gydymo tikslams darosi įvairiausių medų (lauko gėlių, viržių, liepų, grikių, miško ir pan.) masažą, garinėms inhaliacijoms naudoja įvairų vandenį – pelkių, šaltinių, upių, ežerų, lietaus, taip pat girų, alų, midų, degtinės, 60 vaistažolių nuovirų ir antpilų skiedinius (geri pirtininkai iki šių dienų žino tų skiedinių proporcijos, beje, jos žinomos ir man). Tik visiški nemokšos ant įkaitintų akmenų pila gryną alų ar midų, - iš karto matyti, kad apie lietuviškas garines pirtis tokie žmogeliai nieko neišmano. Be to lietuviai savo pirtyse mėgsta ir naudojasi kontrastinėmis oro ir vandens procedūromis, apsipylimais šaltu vandeniu, maudymosi eketėse, murkdymusi šaltame vandenyje kubiluose,  voliojimosi sniege. 

Lietuviai vieninteliai pasaulyje moka statytis žemines pirtis, pusiaužemines, juodąsias (dūmines) pirtis, baltąsias pirtis iš rąstų arba molio su šiaudais, pirtis su krusnimi, ant kurio įkaitusių akmenų pilamas vanduo garui susidaryti, žemaičiai iki mūsų dienų dar naudoja ir kubilines pirtis, t.y. į bet kurioje iš aukščiau minėtų pirčių į būtinai karšto vandens kubilą meta iš upių ištrauktus iki raudonumo įkaitintus akmenis (čia irgi reikia žinoti kokie tai turi būti kubilai, koks vanduo ir kokie akmenys).

Aišku, pats didžiausias pirtininkų menas yra vantų paruošimas, surišimas, išdžiovinimas, šutinimas, kad periantis nenukristų lapai.

Apie patį pėrimąsi net ir kalbėti būtų šventvagiška, - čia jau visų lietuviškos garinės pirties menų viršūnė ir reikalaujanti atskiro didelio straipsnio. Kam teko pasinaudoti gero vanotojo paslaugomis, tas jau amžiams nebepamirš šios palaimos. Kažin kodėl Lietuvoje niekas, net darbo birža nesteigia pirtininkų akademijos?...

Rusiška pirtis – blogos pirties sinonimas

Bet kodėl lietuviai patys nežino apie savo fantastines garines pirtis, kodėl jie nemoka taip reklamuotis ir girtis savo pirtimis, kaip tai daro suomiai su estais, po visą pasaulį išgarsinę savo karšto oro pirtis – saunas?..

Rusams okupavus Lietuvą, jos patriotai pradėjo partizaninį karą. Lietuvos kaimuose, vienkiemiuose beveik prie kiekvieno namo buvo pirtis, dažnai jos būdavo kaimo pakraščiuose, palei upes ar ežerus ir jose dažnai apsilankydavo partizanai, čia ir nusiprausdavo, ir pasišildydavo. Todėl Rusijos KGB specialiu įsakymu liepė nugriauti visas kaimų ir vienkiemių pirtis, retai kur jos išliko, tad ir naujosios kartos lietuvaičiai apie lietuviškas garines pirtis nieko jau nebežino, neišmano, o rusiškomis jas pradėjo vadinti tada, kai sovietmečiu buvo pradėtos statyti visuomeninės pirtys miestuose, miesteliuose ir net kolchozuose. Šiose pirtyse būdavo prausiamasi, maudomasi ir kartais, jei mokėdavo geriau įrengti pėryklą, net periamasi. Prausiamasi būdavo iš rusiškų metalinių „tazikų“, kuriuose žmonės atsinešdavo karštą ar šaltą vandenį.

Senieji žmonės, dar puikiai atmindami tikrųjų lietuviškų garinių pirčių teikiamus malonumus ir neapsakomą palaimą, pasityčiodami tas visuomenines sovietines pirtis vadindavo „rusiškomis pirtimis“. Va, taip ir prigijo patyčiomis vadintų visuomeninių sovietinių pirčių pavadinimas „rusiškomis garinėms pirtims“. Prie šio pavadinimo išplitimo prisidėjo ir sovietinės nomenklatūros, ypač kolchozų pirmininkų ir partorgų žymiai vėliau įrengiamos prašmatnios pirtys, kuriose savaitgaliais komunistiniai šulai ne tiek garindavosi, kiek keldavo daugiadienes orgijas girtuokliaudami ir paleistuvaudami.

Šiandien, kai verslininkai savo garines pirtis reklamuodami vadina „rusiškomis pirtimis“, taip ir norisi jų paklausti -  ar tai yra duonkepės krosnys, ar tai yra ypatingai prasti patyčias sukeliantys įrenginiai?

 Lietuviškos garinės pirtys – geras uždarbis

 Suprantu, kad tokia pirtis būtų įrengta Grūto parke kaip sovietizmo reliktas su visa atributika, slidžiomis gliaumotomis grindimis, visą laiką muilinais suolais, aplamdytais, aprūdijusiais „tazikais“, supjaustytais skalbimo muilo gabalėliais, neužsidarančiomis pėryklos durimis, dirbančiais arba tik karšto, arba tik šalto vandens kranais su aplūžusiomis rankenomis, vos lašančiais, kalkėtais dušais, neužsidarančiomis aplūžusiomis rūbų spintelėmis...

Bet dar didesnius pinigus atneštų visas lietuviškų garinių pirčių kompleksas su:

Žemine,

Juodąja (dūmine),

Baltąja rąstine,

Baltąja moline,

Dzūkiška krūsnine,

Žemaitiška kubiline pirtimis.

Kiekvienoje iš jų būtų siūloma:

54 gydomųjų augalų vantos su lietuvišku vantų pėrimuisi paruošimu bei ypatinga pėrimo procedūra,

60 vaistažolinių augalų nuovirų ir antpilų, giros, alaus, medaus skiedinių sveikatinančios garinės inhaliacijos,

įvairių rūšių (grikių, lauko gėlių, liepų, miško, viržių) medaus masažai,

kontrastinės oro ir vandens procedūros,

baigiamieji raminamieji masažai su  lietuviškų eterinių augalų aliejais.

Žmogus, pakliuvęs į tikrų lietuviškų garinių pirčių kompleksą gautų ne tik teikiamų paslaugų sąrašą, jų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, bet ir norėdamas patirti visas gydomąsias procedūras, noromis nenoromis čia turėtų lankytis mažiausiai trejetą mėnesių iš eilės. Tad prie pirčių komplekso galima įrengti viešbutį ir valgyklą su specialiu gydomuoju maistu bei sveikatinančiais alaus, girų bei sulų gėrimais.

Galima įrengti ir dar didesnį pirčių kompleksą, - prie lietuviškų garinių pirčių būtų galima įrengti;

Indėnišką pirtį su sausa vaistažolių inhaliacija,

Infraraudonųjų spindulių pirtį,

Japonišką ofuro pirtį,

Japonišką sento pirtį,

Suomišką sauso oro pirtį,

Romėnišką terarijų,

Rusišką pirtį (duonkepę krosnį),

Tailandišką putų pirtį,

Turkišką pirtį,

Karšto gydomojo purvo baseiną, kuriame klientai panardinami iki kaklo,

Vandens baseiną su kaskadomis, vandens masažuotojais ir pan.,

Įvairiausius dušus (šarko, kontrastinius, apliejamuosius, patrankinius ir pan.),

Vonias (džiakuzi, perlinę, masažinę) – tai būtų pirmasis pasaulyje toks pirčių kompleksas, o jei prie jų dar pasiūlius japonišką masažą šiacu, švedišką masažą, tailandišką masažą, aurosomos seansus, aromatoterapiją, adatų terapiją, kaulų terapiją, reiki ritualus, meditacijas, gydomąsias dietas, riebalų deginimo procedūras ir dietas, japonišką ir kinišką arbatų gėrimo ceremonijas, lietuviškas procedūras gydymu alumi, rytietiškus jaunystės eliksyrus ir pan.,  - tada visas pasaulis važiuotų atgauti gyvastį ir sveikatą....

Pirčių dvaro scenarijus

Pirčių dvarą turėtų sudaryti lietuviškų garinių pirčių atskirų statinių kompleksas:

- Pagrindinis pastatas su nusirengimo kambariais, dušais prausimuisi (lankytojai centriniame pastate nusirengia, nusiprausia, gauna specialius apdangalus (paklodes, rankšluoščius) ir jais apsisiautę eina į pasrinktas pirtis, WC, masažo kambariuss su įvairių rūšių (grikių, lauko gėlių, liepų, miško, viržių) medaus masažais, baigiamuosius raminamuosius masažus su  lietuviškų eterinių augalų aliejais, medikų kabinetu, pirčių aptarnautojų ir vanotojų patalpa, parduotuve pirties kepurėms, pirštinėms, vantoms, eteriniams aliejams, vaistažolių  antpilams, medumi masažui ir kitoms pirčių priemonėms (54 gydomųjų augalų vantos su lietuvišku vantų pėrimuisi paruošimu bei ypatinga pėrimo procedūrų receptūromis, 60 vaistažolinių augalų nuovirų ir antpilų, giros, alaus, medaus skiedinių sveikatinančios garinės inhaliacijos su naudojimosi receptūromis, klientų poilsio kambariais, alaus baru, kuriame būtų kepami ir rūkomi upėtakiai. 

- Aplink pagrindinį pastatą reikėtų statyti pirtis. Gerai būtų įrengti kanalą su tekančiu aeruojamu vandeniu. Per kanalą nutiesti tiltelius į pirtis. Kanale būtų galima laikyti upėtakius, kuriuos lankytojai gaudytų ir atiduotų į alaus baro virtuvę-rūkyklą. Virtuvę-rūkyklą įrengti taip, kad klientai galėtų stebėti kaip ką tik pagautos žuvys paruošiamos (išdaromos, prieskoniuojamos ir pan.), kepamos arba rūkomos. Už pirčių būtų gerai įrengti tvenkinius maudymuisi pasipėrus.

- Baltosios molinės garinės pirtys. Pastatai turi būti pastatyti iš molio ir šiaudų mišinio. Iš lauko nutinkuoti, o viduje turi būti netinkuotos molio ir šiaudų mišinio sienos. Lubos medinės, stogas šiaudinis. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, sienos ir grindys gali būti medinės. Grindys gali būti ir plūktinės su šiaudų dembliais (dembliai keičiami). Antra patalpa – vanotuvė su kelių aukštų drebuliniais plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia sumūryti specialias krosnis su kaitinamais akmenimis ir karšto vandens baku. Pirtyse įrengti kanalizaciją, ventiliaciją, elektrifikuoti, turi būti temperatūros matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė beržinėms malkoms laikyti.

- Baltosios rąstinės garinės pirtys. Pastatai statyti  iš pušų, - iš rąstų su durimis, langeliais. Lubos medinės, stogas medinių skiedrų. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, gali būti židinys, sienos ir grindys medinės. Antra patalpa – vanotuvė su drebulės lentų sienomis, kelių aukštų drebulės plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia sumūryti specialias krosnis su kaitinamais akmenimis ir karšto vandens baku. Pirtyse įrengti kanalizaciją, ventiliaciją, elektrifikuoti, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė beržinėms malkoms laikyti.

- Juodosios (dūminės) garinės pirtys. Pastatai statyti iš pušų rąstų su durimis, bet be langų su anga lubose ir stoge dūmams išeiti. Sienos rąstinės, lubos medinės, stogas medinių skiedrų. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, gali būti židinys, sienos ir grindys medinės. Antra patalpa – vanotuvė su kelių aukštų drebulės plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Vanotuvių viduryje reikia sumūryti atvirą židinį. Šiame židinyje virš kūrenamų malkų kaitinami akmenys ir bakas su karštu vandeniu. Pirtyse turi būti ypatingai gerai įrengta ventiliacija, kanalizacija, elektrifikuotos, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė malkoms laikyti.

- Krūsninės garinės pirtys. Pastatai statyti tik iš liepos medžio, -  liepos medžio rastų su durimis, langeliais. Sienos – liepos medžio lentų, lubos liepos medžio, šiaudinis stogas. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, sienos ir grindys medinės. Antra patalpa – vanotuvė su kelių aukštų liepos medžio plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia sumūryti specialias krosnis su kaitinamais akmenimis, karšto vandens baku ir šildomais priemūriais, išeinančiais į priepirtį, - ant šių šiltų priemūrių po vanojimosi atsigaivinama. Pirtyse įrengta kanalizacija, ventiliacija, elektrifikuotos, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė malkoms laikyti

- Kuršiškos sauso oro pirtys su vaistažolių inhaliacija. Pastatai statyti iš pušų rastų su durimis, langeliais. Sienos – drebulės medžio lentų, lubos medinės, nendrinis stogas. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, gali būti židinys, sienos ir grindys iš drebulės medžio. Antra patalpa – vanotuvė su kelių aukštų drebulės plautais. Vanotuvių viduryje reikia sumūryti uždarą židinį. Šiame židinyje virš kūrenamų malkų kaitinami akmenys. Ant įkaitintų akmenų užlašinami vaistažolinių augalų antpilai arba nuovirai. Šiose pirtyse žmonės nedaro karšto garo, o kaitinasi karštame ore ir retsykiais darosi vaistažolių inhaliacijas. Pirtyse įrengta kanalizacija, ventiliacija, elektrifikuotos, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė malkoms laikyti

- Žemaitiškos kubilinės pirtys. Pastatai statyti iš pušų rastų su durimis, langeliais. Sienos – iš drebulės lentų, lubos medinės, šiaudinis stogas. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su dideliu šalto vandens kubilu, į kurį išsipėrus pasimurkdoma, poilsio suolais, stalu, gali būti židinys, sienos ir grindys medinės. Antra patalpa – vanotuvė su kelių aukštų liepos medžio plautais, lietaus, šaltinio (arba šulinio) ir jūros vandenio skroblo kubilais. Vanotuvėje įrengta speciali krosnis akmenims kaitinti, akmenys imami specialiomis žnyplėmis ir metami į kubilus su vandeniu garui sudaryti. Pirtyse įrengta kanalizacija, ventiliacija, elektrifikuotos, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru.

- Žeminės garinės pirtys, įrengtos žemėje. Tai žemėje iškastos pirtys, sienos sutvirtinamos arba nužievintų karklų pynutėmis arba nužievintų karklų kartimis, lubos drebulės medžio, stogas apklotas velėna. Pirtyje turi jaustis žemės ir karklų aromatas. Į pirtį yra nulipama laipteliais iš storo drebulės medžio. Pirtis turi turėti dvi patalpas: priepirtį su dideliu šalto vandens kubilu, į kurį išsipėrus pasimurkdoma, poilsio suolais, sienos ir grindys medinės. Grindys gali būti ir plūktinės su šiaudų dembliais (dembliai keičiami). Antra patalpa – vanotuvė su drebuliniais plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia sumūryti specialias krosnis su kaitinamais akmenimis ir karšto vandens baku. Pirtyse įrengti kanalizaciją, ventiliaciją, elektrifikuoti, turi būti temperatūros matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia verandos turi būti pastogė malkoms laikyti.

- Kubilai su karštu vandeniu lauke po atviru dangumi. Viename kubile turėtų tilpti 6-8 žmonės. Šalia kubilų reikėtų įrengti kabinas apsiaustams (rankšluoščiams, paklodėms) pasidėti. Geria būtų kubilus statyti prie tvenkinių, kuriuose įkaitę lankytojai galėtų atsigaivinti. Šalia kubilų turėtų būti įrengta malkinė.

- Karšto gydomojo purvo baseinas, kuriame klientai panardinami iki kaklo. 9 metrų ilgio, 6 metrų pločio, 1,50 m gylio apšildomomis sienomis ir grindimis baseinai, pripildyti gydomosios ekologiškai švarios suspensijos NOOE (Lietuvos ežerų sapropelio). Baseine, palei ilgąsias sienas reikėtų įrengti suolus, kad klientas, atsisėdęs ant suolo į gydomąją suspensiją galėtų panirti iki kaklo. Apie baseiną turėtų būti išklota plytelėmis, kuriomis nebūtų galima paslysti, taip pat įrengta kanalizacija. Virš basieno galima įrengti stumdomą gaubtą. Šalia baseino reikia įrengti kabinas apsiaustams (rankšluoščiams, paklodėms) pasidėti ir dušinę su galingais dušais, suspensijai nusiplauti.

Žmogus, pakliuvęs į tikrų lietuviškų garinių pirčių kompleksą gautų ne tik teikiamų paslaugų sąrašą, jų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, bet ir norėdamas patirti visas gydomąsias procedūras, noromis nenoromis čia turėtų lankytis mažiausiai keletą mėnesių iš eilės. Tad prie pirčių komplekso ateityje būtų galima įrengti specialią valgyklą su specialiu gydomuoju maistu bei sveikatinančiais alaus, girų bei sulų gėrimais.

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas

A.Vincentas Sakas

Tel. 8~46 35 02 92. Mob tel. 8~617 24 338

El.paštas: vincentas.sakas@one.lt (pasakykite jog sužinojote Lietuvos.net dėka)

2004 04 22

Atgal