Europos Sąjungoje įvedus eurų banknotus ir monetas, paskatintas precedento neturintis pinigų politikos suderinimas ir glaudesnis euro zonos šalių bendradarbiavimas. Nors euras ir Ekonominė ir pinigų sąjunga suteikė patikimą pagrindą ekonominei pažangai, 2008 m. bankų krizė ir jos pasekmės buvo rimtas sistemos išbandymas. Įsitikinta, kad euro sėkmė priklauso nuo patikimų ir tvarių viešųjų finansų ir tvirtos makroekonominės politikos. Neseniai sustiprinus ES ekonomikos valdymo ir priežiūros taisykles, sukurtas ekonomikos atkūrimo pagrindas. Jis toliau stiprinamas per ES vadovų „fiskalinį susitarimą“, sudarytą siekiant biudžetinės drausmės ir geresnio ekonominės politikos koordinavimo ir valdymo visoje euro zonoje.
Iki krizės visai euro zonai buvo naudingas makroekonominis stabilumas, kai infliacija buvo pastovi, palūkanų normos nedidelės, ekonomikos augimo laikotarpis tęsėsi nepaprastai ilgai, o vidaus rinka buvo stipresnė. 332 milijonams žmonių, kurie naudojasi euru, nebereikia papildomai mokėti už valiutos keitimą, o tarpvalstybinės operacijos yra skaidresnės, nes vartotojai gali palyginti kainas skirtingose euro zonos šalyse.
Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/12/2&format=HTML&aged=0&language=LT&guiLanguage=en
