Iškrito dantis? Kas nors mirs šeimoje. Sapnuojate ilgą laidotuvių procesiją? Geros naujienos – jūsų biudžetas gerokai pasipildys. Taip nuo seno aiškinamos sapnų reikšmės. Sapnų analizės seminarus vedanti jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Ilgiuvienė prisipažįsta, kad kartais grupėje jai tenka konkuruoti net su keliais skirtingais sapnininkais. Anot pašnekovės, pranašiškų sapnų iš tiesų būna, tačiau juos suprasti nėra taip paprasta. Neretai sapnai byloja apie tas mūsų puses, apie kurias gyvenime neturime nė menkiausio supratimo.

Jei sapnuojame karą...

„Žmogaus psichika susideda iš sąmonės ir pasąmonės. Sapnuose atsiskleidžia būtent pasąmonės klodai, giliausi mūsų emociniai išgyvenimai, kurių mes sąmoningai nesuvokiame. Pavyzdžiui, žmogus atrodo toks geras, kad nors prie žaizdos dėk, o jo sapnai – labai agresyvūs. Taip pasireiškia jo pyktis, kurį gyvenime jis tiesiog išstumia į pasąmonę“, - aiškino pašnekovė.

Nuo antikos laikų sapnų tyrėjai sapnus skirsto į mažuosius ir didžiuosius. Pirmieji atspindi žmogaus asmeninę patirtį – su jo gyvenimu susijusius įvykius, pažįstamus žmones ir pan. Šių sapnų metu žmogus perdirba dienos informaciją, savo santykį su žmonėmis.

Didieji sapnai siekia giliausius žmonijos patirties klodus – vadinamąją kolektyvinę pasąmonę ir archetipus, kurie peržengia atskiro žmogaus ar netgi tautos ribas.

„Pavyzdžiui, žmogus netikėtai gali susapnuoti dieviškas figūras ar sapne išgirsti jų balsus, patarimus. Arba vakarietis, nieko bendra neturintis su Rytų kultūra, sapne aiškiai mato mandalas“, - pasakojo psichoanalitikė.

Taigi jei teisingai „skaitysime“ sapnų simbolius, iš tiesų galime labai daug sužinoti apie save. Pavyzdžiui, dažnas sapnų motyvas – tiek vyrų, tiek moterų – yra kova, karas, nors tikro karo nėra patyrusios jau kelios kartos.

 

„Tai gali būti vidinis karas. Žmogus gali pyktis pats su savimi. Pavyzdžiui, vienu metu jam norisi dviejų dalykų – likti darbe ir jį keisti, likti šeimoje ir išeiti iš šeimos. Karo motyvas gali atspindėti ir įtampas su kitais žmonėmis – šeimoje, darbe ar kur kitur. Tai, kas nepasakyta žodžiais, išstumta į pasąmonę, sapne pasirodo visu savo grožiu. Beje, karo motyvą tenka dažniau sutikti vidutinio amžiaus žmonių – maždaug 40-čių – sapnuose. Mat tai amžiaus tarpsnis, kai keičiasi žmogaus nuostatos, vertybės, jam teka persiorientuoti“, - teigė E. Ilgiuvienė.

Sapnuose taip pat gan dažnas persekiojimo motyvas, ypač merginoms, moterims. Anot psichoterapeutės, jis gali pasirodyti paauglystėje ir gali būti siejamas su mitologiniu deivės Koros / Persefonės pagrobimo motyvu.

Mitologijoje žinomi jaunų deivių pagrobimo mitai susiję su brendimo iniciacija – taip mergina atsiskiria nuo motinos ir pati tampa moterimi. Bendrai persekiojimas sapne nurodo, kad iš pasąmonės į sąmonę beldžiasi nauja informacija apie asmenybę, kuri svarbi asmenybės brendimui.

Kodėl sapnuose skaidome

Prie tipinių motyvų, kuriuos sapnuoja daugelis žmonių, psichologai priskiria ir kelionių sapnus. „ Kai atsiranda kelionės sapnai psichoterapijoje, mes gana dažnai matome, kad jie byloja apie vidinę kelionę. Žmogus pasiryžęs save pažinti giliau. Šiuo atveju labai svarbu, ar pavyksta iškeliauti. Ne kartą teko girdėti motyvą, kad niekaip nesiseka susikrauti daiktų. Tuomet įdomu, ką mes krauname į tuos lagaminus. Gal mums trukdo socialinės kaukės ir vaidmenys, pasirodantys niekaip netelpančių rūbų pavidalu? Gal pernelyg daug investuojame į tai, kaip atrodome, užuot tiesiog buvę?“ - svarstė pašnekovė.

Būna ir taip, kad žmogus niekaip neranda bilieto arba sužino, kad jis – ne į tą lėktuvą. Bilietas – tarsi leidimas, todėl žmogui verta susimąstyti, kas jam neleidžia iškeliauti. O kartais lėktuvas nusileidžia ne ten, pavyzdžiui, pusiaukelėje. Tuomet vėl reikia analizuoti, kokioje vietoje žmogus atsidūrė.

Paklausta, kaip interpretuoti sapnus, iš kurių nesinori atsibusti, nes jie labai malonūs, rodo mums nepaprasto grožio vietas, psichologė primena svarbią sapnų funkciją – kompensuojamąją.

„Jei gyvenimas pasidarė monotoniškas, nuobodus, pilkas, visiškai nenuostabu, kad sapnai suteiks galimybę labai ryškiems išgyvenimams. Mūsų pasąmonė trokšta įvairovės, spalvų. Kita vertus, jei žmogus spalvingai gyvena tik sapnuose, verta susimąstyti, ar tik sapnais galima būti gyvam. Gal aš tapau vienpusiškas ir pamiršau sau svarbius dalykus. Neretai sapnuose netgi galima atrasti savo paslėptą kūrybiškumą“, - tikino E. Ilgiuvienė.

Tuo tarpu kelionei artimas skridimo motyvas byloja apie norą atitrūkti nuo kasdienio gyvenimo su visomis jo atsakomybėmis ir pareigomis, pažvelgti situaciją iš aukštai ir iš didesnės distancijos pažvelgti į savo situaciją.

Jei skridimo motyvas kartojasi labai dažnai, reikia susimąstyti, kodėl taip nesinori nutūpti ant žemės. Gal žmogus turi polinkį bėgti nuo problemų, užuot jas sprendęs, o gal jam tiesiog trūksta poilsio.

Pranašiškuose sapnuose į ateitį pirštu nebakstelsi

Bene labiausiai žmones domina prognostinė sapnų funkcija. „Pasąmonė peržengia laiko ir erdvės ribas, todėl visai įmanoma, kad sapnuose pasirodo dalykai, kurie įvyks ateityje. Bet žmogus niekada negali būti tikras, kol tai neįvyko.

Kita vertus, jei žmogus sapnuoja kažką bloga, tai gali atspindėti jo baimes. Pavyzdžiui, nėščiosios neretai skundžiasi sapnuojančios persileidimus, negyvus kūdikius, tačiau negirdėjau nė vieno atvejo, kad toks sapnas pasitvirtintų.

Ateities informacija paprastai pasirodo netiesiogiai. Žmonės, paveikti sapnininkų, mano, kad sapnus galima skaityti labai tiesiogiai, remiantis įvykiais. Pavyzdžiui, susipykau su drauge – iš tiesų galiu susipykti.

Psichologai į tokį vaizdinį žvelgia simboliškai, kaip į vidinį konfliktą, kuriam išreikšti pasąmonė tiesiog pasirinko draugės paveikslą. Sakoma, kad viskas, ką sapnuoju, esu aš. Taip galima žiūrėti į daugumą sapnų“, - teigė E. Ilgiuvienė.

Sapnininkai atspindi kultūrinį pasąmonės sluoksnį, mūsų atveju – krikščioniškos, valstietiškos, žemdirbiškos kultūros vertybes. Kai kurios sapnininkų reikšmės gali būti visai gerai suvokiamos bei pritaikomos ir šiuolaikiniame pasaulyje, bet didesnę dalį reikšmių pašnekovė pataria vertinti atsargiai, nes jos visiškai nesiejamos su asmenine patirtimi.

„Pavyzdžiui, jei aš sapnuoju krentančius dantis, pirmiausiai verta patikrinti, ar jie iš tiesų sveiki. Kitas aspektas susijęs su gebėjimu priimti informaciją. Ne veltui sakoma – „negaliu sukramtyti“. Be to, verta prisiminti, kada realiame gyvenime krenta dantys – kai vaikas pradeda išaugti iš vaikystės. Tai labai svarbus tarpsnis. Todėl sapne gali iškristi visi dantys, bet niekas nenumirs. Žmogaus gyvenime tiesiog vyks didžiuliai pokyčiai – keisis asmenybė, požiūriai, prioritetai, gal net profesija“, - aiškino psichoanalitikė.

Anot pašnekovės, po keletą sapnų sapnuojame kiekvieną naktį, bet ne visada juos prisimename. Gal tuo metu mums nėra tai svarbu, o galbūt tam neužtenka energijos, nes turime labai daug rūpesčių ir užduočių realiame gyvenime. Kuo daugiau dėmesio skiriame išoriniams įvykiams, išoriniams vaidmenims, tuo mažiau laiko lieka vidiniam gyvenimui.

Prisiminti savo sapnus verta jau vien todėl, kad tai papildomos informacijos šaltinis apie mus pačius. Sapnai, anot E. Ilgiuvienės, padeda pakoreguoti savęs vaizdą ir netgi priimti tam tikrus sprendimus. Būtent tai ji stengiasi perteikti ir savo grupėse.

„Tai darbas su asociacijomis. Pavyzdžiui, sapnuojamas erelis – galingas, didelis, skraidantis aukštai. Žmonėms tai asocijuojasi su kalnų viršūnėmis, imperatoriaus valdžia, sugebėjimu kilti labai aukštai, aštriu regėjimu, taip pat „ereliu“ vadinamas arogantiškas vyrukas, o mitologijoje erelis – Dzeuso simbolis.

Bet kurio atveju tai valdžios ir galios simbolis, tad gal šiuo metu man svarbu grįžti prie savo sugebėjimų, savo galios, nes tai atsvertų mano jaučiamą bejėgiškumą? Mūsų atmintis – asociatyvi, o visa mūsų patirtis saugoma asociacijų telkiniais. Per sapnus galima rasti emociją, kuri yra už vaizdinio ir taip pasiekti asmeninės pasąmonės kompleksus. O kompleksų įsisąmoninimas – viena svarbiausių asmenybės tapsmo užduočių“, - teigė E. Ilgiuvienė.