Scanpix nuotr.
Jaunimas turbūt nesusimąsto, jog besaikis naudojimasis mobiliuoju telefonu ar mobiliuoju internetu gali pridaryti žalos jų sveikatai. Naujos technologijos padeda patogiau gyventi, bet prie gero žmonijos tikrai neprives, nes mobiliojo ryšio bangos skleidžia nemažai radiacijos, kas įtakoja vėžio riziką. Juk jau paskelbta, kad ištisai naudojantis mobiliuoju telefonu didėja tikimybė susirgti smegenų vėžiu arba leukemija.
Be abejo, tam nemažai įtakos turi ir mobiliųjų telefonų antenos, pastatomos kone prie pat gyvenamųjų namų. Šiandien galbūt mes esame tomis naujovėmis patenkinti ir netgi negalėtume be mobiliųjų telefonų ištverti nė dienos. Tačiau ar susimąstome, kas mūsų laukia po dešimtmečio? Ar tada gailėtis nebus per vėlu?
Ko gero, mobiliųjų telefonų įmonės man paprieštarautų ir kategoriškai neigtų šių prietaisų kenksmingumą žmogui. Tačiau visi mes žinome, jog tai yra stambus verslas, kaupiantis pinigus mūsų sveikatos sąskaita. Keisčiausia, jog Lietuvoje taip viskas atsilikę nuo kitų pasaulio šalių, bet mobiliųjų telefonų pramonė čia kone pirmauja. Užsienyje daug kur vaikams uždrausta turėti telefoną, o Lietuvoje tai nuolat skatinama įvairiomis reklamomis, pigiais telefoniniais pokalbiais ir nebrangiais telefonais.
Skaudžiausia yra tai, kad jaunimas šios problemos vis dar nesuvokia, nes telefoninis „žaisliukas“ yra ne tik neatsiejama jų gyvenimo dalis, bet ir įvaizdis. Eiti į mokyklą be mobiliojo telefono šiuo metu būtų sudėtinga, toks moksleivis būtų greitai pašieptas, išvadintas keistuoliu arba vargšu, neįstengiančiu nusipirkti telefono. Tad netgi mobiliųjų negeroves suvokiantys jaunuoliai norom nenorom privalo prisitaikyti prie minios.
Iš tiesų nieko jau nebestebina kai vis dažniau miršta jauni žmonės nuo sunkių vėžinių susirgimų, bet įrodymų dėl ligos priežasties nėra. Tad telieka spėlioti, kas jauną žmogų pasiglemžė – nesveikas konservantų perpildytas maistas, genai ar mobilusis ryšys?
Kaip teigia sveikatos specialistai, jei norima bent kiek apsisaugoti nuo mobilaus ryšio, reikia kalbėtis telefonu per ausines. Tokiu būdu gauname trigubai mažiau radiacijos, tačiau tai nėra itin patogus naudojimosi telefonu metodas.
Susirūpinti šia problema be abejonės pirmiausia privertė draugės skaudi patirtis. Juk kažkaip neįtikėtina, jog beprotiškai gabi ir talentinga, nuolat sveiką maistą propaguojanti mergina, netgi retai sirgdavusi peršalimo ligomis, staiga užgeso nuo pačios agresyviausios leukemijos formos, juolab, kad ir giminėj niekas vėžiu nesirgo. O gyvenimas sostinėje, kur tvyroja dviguba dozė mobiliojo ryšio antenų yra rizikingas. Tad nuoširdžiai tikiuosi, jog jaunimas laiku stabtelės ir pagalvos apie šviesesnę bei sveikesnę ateitį. Juk gyvenimas be mobiliojo telefono yra kur kas prasmingesnis nei iš pradžių atrodo.
Esu tikra, jog mobilieji telefonai ir toliau jaunimui bus kaip narkotikai, nes tai prietaisai, padedantys bendrauti, susisiekti su toli esančiais mylimais žmonėmis. Tačiau noriu manyti, kad jaunimui pamažu tokie „žaisliukai“ atsibos ir skambučius pradėsime riboti, skirti tik svarbiems pokalbiams, o ne tuščiam paplepėjimui.
Prisipažinsiu, man ir pačiai skambinti artimiesiems ir kalbėtis valandų valandas būdavo smagu. Bet dabar suprantu, jog tai žaloja tiek mano, tiek artimų žmonių sveikatą, todėl prieš kam nors skambindama apmąstau, ar tikrai to būtinai reikia.
Be abejonės, greitu laiku padaugės dar daugiau naujų atradimų, visada mus žavinčių ir traukiančių. Ateities technologijos taipogi, ko gero, nebus sveikatai palankios, gal netgi kenksmingesnės nei mobilieji telefonai. Tad jaunimas privalo nesivaikyti madų, o mąstyti apie savo sveikatą, nes tik sveikas žmogus gali būti laimingas. Jokie pasaulio išradimai nesuteikia pilnatvės, veikiau atsiranda pripratimas prie vis malonesnių patogumų, kas palengvina gyvenimą, bet jo nepadaro spalvingo.
Lina Skučienė
