Skrandžio vėžys – šiuolaikinio gyvenimo būdo pasekmė?

Greitu tempu, dažnai įtemptoje aplinkoje gyvenantis žmogus tesulaukia priekaištų ir grūmojimų, nes jis nepailsi, neatsipalaiduoja, neturi laiko pasirūpinti savo sveikata, netinkamai maitinasi... Skrandžio vėžys yra vadinamas civilizacijos rykšte. Ji, kaip sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas, vienodai kerta tiek miesto, tiek kaimo gyventojams. Ar galima jos išvengti?

Skrandžio vėžys yra antras pagal mirtingumą onkologinis susirgimas Lietuvoje ir vienas dažniausių pasaulyje. Kokia situacija yra Lietuvoje ir kokie pokyčiai pastebimi kitose pasaulio šalyse?

Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 800 skrandžio vėžio atvejų. Europoje ir pasaulyje pastebima nežymi mažėjimo tendencija, tačiau Azijoje registruojamas didelis sergamumas skrandžio vėžiu.

Lietuvoje per pastaruosius 10–20 metų įvyko kardinalių pokyčių. Anksčiau apie 80 proc. pacientų sirgdavo vadinamosios geresnės prognozės skrandžio vėžiu. Kai kurie pacientai išgyvendavo pakankamai ilgai, kartais – ir be chemoterapijos.

Tačiau šiuo metu keičiasi pasiskirstymas tarp „gerųjų ir blogųjų“ skrandžio navikų. Jų proporcija pasikeitė kardinaliai. Teturime 20 proc. vadinamojo geresnio, žarnyninio tipo, skrandžio vėžio, o sutinkama daugiau skrandžio kūno ir skrandžio ir stemplės jungties navikų, kurie yra labai agresyvūs. Jų išgydyti vien chirurgija nebegali. Tokiems antros ar trečios stadijos navikams taikomas chirurginis gydymas, kombinuotas su chemoterapija, o dažnai – ir spinduline terapija.

Kodėl navikai piktybėja?

Sunku pasakyti. Kai kuriose šalyse atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad tai galima sieti su vakarietišku gyvenimo ir mitybos būdu (greitu maistu, šaldytais, konservuotais maisto produktais), taip pat su atrasta Helicobacter pylori bakterija ar nustatyta opalige. Realiai yra daug sąlygų, kurios turi įtakos šių navikų atsiradimui. Gyvenimo stilius, stresas irgi yra viena plintančių agresyvių vėžio formų priežasčių.

Ankstesnė statistika skelbė, kad skrandžio vėžiu paprastai suserga vyresnio amžiaus žmonės. Ar per pastaruosius metus kas nors pasikeitė?

Pats sergamumo pikas yra tarp 60–75 metų amžiaus pacientų. Skrandžio vėžys nustatomas ir daug jaunesniems 23 ar 24 metų žmonėms. Bet tokių pacientų liga paprastai būna genetiškai determinuota. Vis dėlto didžioji dalis sergančiųjų yra vyresni nei penkiasdešimt metų. Dėl vyresnio amžiaus radikalus chirurginis ir chemoterapinis gydymas tampa problemiškas, nes daugelis tokio amžiaus pacientų jau turi lėtinių ligų, kurios paprastai paūmėja.

Kurios lyties atstovai yra mažiau atsparūs skrandžio vėžiui?

Vyrai dažniau juo serga nei moterys. Kasmet Lietuvoje skrandžio vėžio atvejų nustatoma apie 400 moterų, o vyrams – apie 550–600.

Minėjote, kad viena skrandžio vėžio susirgimo priežasčių gali būti greitėjantis gyvenimo tempas, įtampa, netinkama mityba. Vadinasi, nuo šios ligos miestiečiai kenčia dažniau?

Ši problema tiek pat aktuali ir kaime, ir mieste. Kaime yra mažesnis pragyvenimo lygis, vadinasi, ir maisto kokybė žemesnė. Nedaug liko žmonių, kurie visą maistą užsiaugintų ar pasigamintų namuose. Ne visada žmonės valgo šviežią maistą, dažniau – konservuotus, šaldytus, rūkytus maisto produktus.

Jei jie dažnai valgo sausą maistą ir geria nepakankamai vandens, tai sukelia mitybos, skrandžio, galbūt ikivėžinius, sutrikimus. Skrandžio vėžys nėra susijęs su pacientų gyvenamąja vieta. Svarbiau – ką žmogus valgo, o ne kur gyvena. Tabako rūkymas ir alkoholis irgi tam turi reikšmės.

Keista išgirsti Jūsų teiginį apie tai, kad Azijoje daugėja sergančiųjų skrandžio vėžiu. Dažnai azijietišką virtuvę laikome sveikesne už daugelį vakarietiškų. Kas ten nutiko, kodėl taip blogėja Azijos šalių gyventojų sveikata?

Prieš 30–40 metų skrandžio vėžio atvejai ten buvo daug retesni. Ši situacija pasikeitė iš principo, kai atėjo greitojo maisto restoranų mada. Jie labai paplito Japonijoje, Kinijoje, Tailande. Tai yra neturtingų šalių ar turtingų šalių neturtingo visuomenės sluoksnio rykštė.

Bet Japonijos juk nepavadinsi skurdžia šalimi.

Taip, bet ten yra daug greitojo maisto restoranų, kuriuose lankosi labai daug jaunimo. Japonai laikomi planetos ilgaamžiais. Bet šie ilgai gyvenantieji japonai nėra akyse greito maisto regėję, jo nevalgė ir nevalgys. Kalbama apie dabartinius keturiasdešimtmečius ar vyresnius japonus, kurie būdami dvidešimties metų valgė keptas bulvytes ir kitą greitą keptą maistą. Tai parodė ne vienas Azijos šalyse atliktas epidemiologinis tyrimas. Tačiau toks maistas yra tik viena iš skrandžio ar žarnyno navikų atsiradimo priežasčių, o ne vienintelė.

Kaip yra gydomas skrandžio vėžys?

Be chirurginio gydymo jis neįmanomas. Tačiau šiandien skrandžio vėžiui perėjus į agresyvesnę formą vien chirurginio gydymo neužtenka. Jam reikia ir chemoterapijos, o kartais – ir spindulinės terapijos.

Šią savaitę, gruodžio 3 dieną, Lietuvos Chemoterapeutų draugija kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu Vilniuje organizuoja penktąją tarptautinę biologinės terapijos konferenciją, kuri bus skirta vien skrandžio vėžiui. Joje dalyvaus ekspertai, kurie vadovauja navikų gydymo tendencijų, klinikinių tyrimų, mokslo naujienų pritaikymui klinikinėje praktikoje, iš Austrijos, Belgijos, Švedijos, Vokietijos, kitų Europos šalių ir, žinoma, Lietuvos. Bus kalbama ir apie chirurgines operacijas.

Lietuviai medikai demonstruos savo pasiekimus. Turime neblogų duomenų apie laporoskopinę mažai invazinę skrandžio chirurgiją. Tai yra mažiau pacientui kenksminga operacija. Šis greičiau po jos sveiksta ir jam galima greičiau taikyti chemoterapiją, jei tokios reikia. Dažniausiai tokios operacijos atliekamos ankstyvos stadijos skrandžio vėžiui gydyti, bet dabar jos įgauna prasmę ir gydant vėlesnių – antros ir trečios – stadijų vėžiui. Mūsų gydytojai sėkmingai daro tokias operacijas ir jomis gali pasigirti kolegoms iš užsienio.

Atsiranda ir naujų medikamentų, skirtų skrandžio vėžiui gydyti. Įrodyta, kad biologinė taikinių terapija sėkmingai taikoma tam tikrais atvejais (kai navikas turi tam tikrus specifinius receptorius), kai ji padeda blokuoti navike esančius receptorius. Nepriklausoma britų agentūra NICE, kuri nustato gydymo rekomendacijas pagal farmaekonominį naudingumą, jau šiuos vaistus rekomendavo kaip papildomą ir ekonomiškai naudingą gydymo būdą. Šiais vaistais galima gerokai pailginti sergančiųjų tam tikra vėžio forma gyvenimo trukmę. Nesakome, kad tai yra pigu už keletą mėnesių gyvenimo, bet tai vis dėlto pažanga, kurios laukta jau seniai. Visur pasaulyje onkologinių ligų gydymas yra brangus.

Jei skrandžio vėžys yra antras pagal mirtingumą onkologinis susirgimas, vadinasi, kalbėdami apie sėkmingą gydymą, galvoje turite tik pacientų gyvenimo trukmės prailginimą, bet ne visišką išgydymą?

Pirmoje ir antroje stadijoje galime kalbėti apie pacientų išgijimą. Kartais įmanoma išgydyti ir tečios stadijos skrandžio vėžį. Bet liga pacientams dažnai atsinaujina, todėl negalime sakyti, kad jie visiškai pasveiko. Galime kalbėti tik apie gautą ilgalaikę ar trumpalaikę remisiją (būklė, kai ligos neaptinkama ar ji neprogresuoja) ar tik būklės pagerėjimą.

alfa.lt