Kiauliena – tai dažniausiai pasaulyje vartojama mėsos rūšis. Ji vertinama dėl skonio, tekstūros ir daugybės paruošimo galimybių. Kiaulienos mėsoje gausų įvairių maistinių medžiagų. Neriebioje 100 g kiaulienoje yra 130 kalorijų, 18 g baltymų, 7 g riebalų. Kiaulienoje taip pat yra vitaminų – B6, B12, C, D ir mineralų – kalcio, magnio, geležies. Kiauliena valgoma virta, kepta ir konservuota. Kumpis, rūkyta šoninė, dešra, šašlykas, kepsniai – tai populiariausi iš kiaulienos ruošiami patiekalai.

Istorija

Dar 13 tūkst. m. prieš mūsų erą Mesopotamijoje buvo prijaukinti šernai, kurie laikui bėgant buvo sukultūrinti. Tuomet kiaulės buvo auginamos dėl mėsos, odos ir kaulų. Labiausiai buvo vertinama kiaulių mėsa. Iš jų odos buvo gaminama apranga ir namų apyvokos daiktai, o iš kaulų – ginklai ir įrankiai.

Vakarų pasaulio šalyse iki 20 a. kiaulės buvo auginamos kaip sezoninis gyvūnas – šiltuoju metų laiku nupenint ir rudenį paskerdžiant, todėl šviežia kiauliena, kaip ir dauguma šviežių daržovių ar vaisių, buvo siejama su rudenio gėrybėmis. Tik 20 a. pasikeitus gyvulių auginimo technologijai šviežia kiauliena tapo prieinama ištisus metus. Nuo to laiko ši mėsos rūšis išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Šiuo metu daugiausiai pasaulyje, daugiau nei kartu paėmus JAV ir Europos Sąjungą, kiaulienos suvartoja Kinija. Kai kurios religijos ir kultūros, pavyzdžiui, islamas ir judaizmas draudžia vartoti kiaulieną.

Kiaulienos mėsos dalys

Toliau pateikiame dažniausiai kulinarijoje naudojamas kiaulienos dalis bei jų panaudojimo būdus.

Sprandinė. Sprandas – tai raumeninga kūno dalis. Iš jos dažniausiai yra marinuojami bei ant grotelių ar iešmo kepami šašlykai. Sprandinė taip pat puikiai tinka kepsniams ir troškiniams gaminti.

Šonkauliai. Šonkauliai dažniausiai yra išpjauti su raumeninga mėsa. Puikiai tinka tiek kepti orkaitėje ar ant grotelių, tiek troškinti su daržovėmis.

Lašiniai. Tai riebiausia kiaulienos dalis. Kiaulienos riebalai yra svarbus žmogaus organizmui reikalingų nesočiųjų riebalų šaltinis. Dažniausiai valgomi rūkyti ar naudojami kaip sudėtinė dalis kitų mėsos gaminių gamybai.

Nugarinė. Kiaulienos nugarinė – tai raumeninga kiaulės dalis. Iš jos dažniausiai ruošiami kepsniai. Tinka kepsniams ruošti tiek dideliais gabalais, tiek pamuštais supjaustytais griežinėliais. Kadangi kiaulienos nugarinė yra liesa mėsa, kepant ją galima apsmaigstyti ar suvynioti į lašinukus. Kepimo metu išsiskyrusiais riebalais prisotinta nugarinė taps sultinga, minkšta ir ypatingo skonio.

Išpjova. Tai ta pati nugarinės mėsa, tik nuo juos yra pašalinti visi kaulai ir riebalų sluoksnis. Išpjova idealiai tinka visų tipų kepsniams gaminti.

Kumpis. Kumpį sudaro nuo dubens ir kryžkaulio atskirti raumenys. Tinka kepsniams, marinavimui, šaltam rūkymui.

Kojos. Tinka virimui. Verdamos ant silpnos ugnies, kol mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulų. Kartu su uodega ir ausimis yra labai tinkamos šaltienai gaminti.

Šoninė. Šoninę sudaro tiek raumenys, tiek riebalai, nuo jos gali būti nepašalinti ir šonkauliai. Supjaustyta griežinėliais idealiai tinka kepimui kartu su kitais ingredientais. Šoninė dažnai yra rūkinama šaltu ar karštu būdu.

Mentė. Tai raumeninga mėsa nuimta nuo mentės kaulo. Tinka tiek faršo gamybai, tiek troškiniams troškinti ar guliašui virti.

Atsakyti

Please enter your comment!
Please enter your name here

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.