Dauguma butų mūsų rajono daugiabučiuose namuose yra privatizuoti. Tačiau name yra ir bendroji dalinė nuosavybė (sienos, laiptinės, stogas, žemės sklypas ir pan.), kuri pagal Civilinį kodeksą turi būti administruojama, t. y. ją reikia prižiūrėti, remontuoti, galu gale, atstatyti jų būklę po avarijų arba savalaikiai daryti remontus, kad tos avarijos neįvyktų. Įstatymai numato kelis administravimo variantus: 1-as – kai administravimą vykdo patalpų savininkų įsteigta bendrija, 2-as – kai administravimą vykdo savininkų įgaliotas asmuo, savininkams pasirašius bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, 3-ias – kai administravimą vykdo savivaldybės paskirtas administratorius. Mūsų rajone plačiausiai taikomas 1-as ir 3-ias variantai, pastarąjį pasirinko daugiausia namų, kurie patikėjo savo namų bendrąją nuosavybę įmonei UAB „Ukmergės butų ūkis“, kuri vykdė daugiabučių namų priežiūrą dar nuo tarybinių laikų. Naudoti žodį „pasirinko“ čia yra ne visai tikslu, nes daugiabučių savininkai, kurie nesugebėjo arba nenorėjo taikyti kitų administravimo variantų, tiesiog neturėjo kito pasirinkimo, nes savivaldybė buvo paskirusi vienintelį administratorių.
Bėgo laikas, mūsų šalyje įsitvirtino rinkos ekonomika, žmonėms atsirado galimybė rinktis pagedaujamą parduotuvę, malonesnį paslaugų tiekėją ir pan., t. y. atsirado konkurencija. Tačiau daugiabučių administravimo paslaugoje mūsų rajone (ir netik) mažai kas pakito, UAB „Ukmergės butų ūkis“ išsaugojo savo monopolinę padėtį ir gyventojai tai pajuto teikiamų paslaugų kokybėje ir kainose. Apie tai liudija rajono vadovų susitikimai su gyventojais – nepamenamas susitikimas, kuriame gyventojai nekeltų daugiabučių administravimo ir paslaugų teikimo problemų ar trūkumų. Lietuvos respublikos civilinis kodeksas daugiabučių administravimo organizavimą ir kontrolę priskiria savivaldybėms, tačiau mūsų rajono savivaldybė pradėjo reaguoti į gyventojų pretenzijas tik po to, kai iš aktyvesnių gyventojų bei namų atstovų pradėjo gauti kolektyvinius skundus ir reikalavimus. Skundų objektais tapo neskaidrus surinktų iš gyventojų lėšų panaudojimas, atliekamų darbų kokybė ir kainos. Beveik dviejų metų prireikė, kol gyventojai pasiekė, kad rajono Tarybą savo sprendimu įpareigotų UAB „Ukmergės butų ūkis“ kas mėnesį skelbimų lentose teikti informaciją apie atliktus darbus jų namuose (šioks toks žingsnis į veiklos skaidrumą). Kiekvieno namo nepanaudotas lėšas Tarybos sprendimas įpareigoja UAB „Ukmergės butų ūkis“ skelbti savo internetinėje svetainėje.
2012 metais gyventojų prašymu savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyrius patikrino iš gyventojų surinktų lėšų panaudojimą ir nustatė darbų skaidrumo ir aiškumo trūkumus UAB „Ukmergės butų ūkis“. Audito ataskaitoje buvo pateikti pasiūlymai, kaip pagerinti administravimą, tačiau daugelis problemų išliko. 2013 metais gyventojų prašymu vėl atliktas lėšų panaudojimo auditas. Šį kartą patikrinimą atliko Ukmergės rajono savivaldybes kontroles ir audito tarnyba. Vėl nustatomi prirašymai, galimai neteisėti lėšų nurašymo faktai, skaidrumo nebuvimas ir kiti trūkumai.
Gyventojai kelia klausimą dėl neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo, tačiau iki šiol savivaldybė apie tai nekalba, nors UAB „Ukmergės butų ūkis“ vadovas spaudoje pareiškė galintis tas lėšas atidirbti.
Jau kelerius metus UAB „Ukmergės butų ūkis“ kiekvieną mėnesį nurašo lėšas avarinės tarnybos palaikymui. Toks lėšų nurašymas 2013 metų audito ataskaitoje įvardintas, kaip „teisiniais aktais nėra pilnai reglamentuotas“ (liaudiškai tariant – neteisėtas). Nepaisant to, UAB „Ukmergės butų ūkis“ ir toliau tęsia nurašymus, remdamasis savivaldybės 2011 metų įsakymu. Tų pačių metų pabaigoje Aplinkos ministras pasirašė analogišką įsakymą ir minėtas savivaldybės įsakymas tapo negaliojančiu. Vyriausybės atstovui pareikalavus, savivaldybė savo įsakymą panaikino tik 2014 metų lapkritį. Tačiau gruodžio mėnesį lėšų nurašymas avarinės tarnybos palaikymui tęsiamas (?).
O toliau dar geriau. Iš atskirų namų surinktos lėšos, skirtos techninės priežiūros darbų išlaidoms padengti, metų bėgyje neišnaudojamos, t. y., lėšų lieka ir jos nurašomos UAB „Ukmergės butų ūkis“ naudai, kuris pagal teisės aktus turi pats nustatyti reikalingus darbus ir vykdyti šių darbų užsakovo funkcijas. Toks įspūdis, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ sąmoningai nevykdo darbų ir likusias lėšas pasisavina, nors Tarybos sprendime nustatyta, kad likučiai turi būti skelbiami tinklapyje. Ką skelbti, jeigu jos nurašytos? Civilinis kodeksas taip pat leidžia nusirašyti tik išlaidas. Tiesa, kai kuriems namams nurašomi ir minusiniai likučiai, t. y. skolos (?), bet tokių namų mažiau (gyventojų atlikta apklausa). Gaunasi, kad vienų namų lėšos negražinamai panaudojamos kitiems namams prižiūrėti (?).
Arba vėl gi, savivaldybė, būdama kai kurių butų savininke, „… taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas …“ (citata iš Civilinio kodekso), tačiau iki šiol to nedarė, nors darbo grupėje buvo pripažinta, kad tai reikia daryti. Dėl to namų, kuriuose yra socialiniai bustai, privačių butų savininkai apmoka kai kurias viešąsias paslaugas ir už savivaldybės bustų gyventojus, pvz., namui priskirtos teritorijos tvarkymą.
Neapsikentę ir suabejoję tokios lėšų nurašymo tvarkos teisėtumu, gyventojai kolektyviniu raštu Merui ir Tarybai vėl pareikalavo audito (kopija pridedama) ir 2015-01-29 Taryboje jų prašymas buvo patenkintas.
Ar gyventojai atgaus neteisėtai pasisavintas lėšas? Visas šias gyventojų abejones turėtų išsklaidyti 2015 m. auditas. Bet …
Manoma, kad tokia padėtis būtų negalima, jeigu gyventojai turėtų galimybę pasirinkti administratorių, nes administruoti daugiabučius dabar leidžiama bet kuriam juridiniam ir fiziniam asmeniui, nereikalaujant jokių specialių leidimų. Gal būt šito daugelis nežino, nes tai viešai nebuvo išaiškinta. Savivaldybė nerodo pastangų monopolijos panaikinimui šiai viešų paslaugų rūšiai. Iki šiol savivaldybė nėra nustačiusi maksimalių administravimo tarifų. Tai nesuteikia galimybės siūlyti administravimo paslaugas kitiems asmenims, iš kurių gyventojai galėtų rinktis pigiausią, patogiausią, na, o gal ir maloniausią. Ir dabartinis administratorius (UAB „Ukmergės butų ūkis“) negalėtų viršyti nustatyto maksimalaus tarifo. Dabar UAB „Ukmergės butų ūkis“ vadovaujasi savivaldybės nustatytais, aukštesnio lygio teisės aktuose nenumatytais (galima sakyti, neteisėtais) tarifais.
Kaip matome, padėtis pablogėjo ne šiandien ir ne vakar, o žymiai ankščiau. Tiesiog visa tai buvo palikta savieigai. Netgi po to, kai 2012 metais buvo pakeisti Civilinio kodekso straipsniai, susiję su daugiabučių administravimu, esminio pokyčio mūsų daugiabučių gyventojai nepajuto, jau nekalbant apie administratoriaus elgesio kodeksą, kurį siūlo susikurti Vyriausybė.
Kaip gi išeiti iš šio užburto rato?
Pirma, savivaldybė turėtų prižiūrėti administratorių veiklos teisėtumą ir savalaikiai keisti vietinius teisės aktus, pasikeitus aukštesniems teisės aktams („… administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.“ – citata iš Civilinio kodekso). Abejotina, ar yra savivaldybėje skyrius, atsakingas už šios Civilinio kodekso nuostatos vykdymą?
Antra, savivaldybė ir UAB „Ukmergės butų ūkis“ ar kiti (būsimieji) administratoriai turėtų nepriekaištingai vykdyti galiojančius teisės aktus, nes bendraujama su daugiau nei 10 tūkstančių gyventojų. Visus, įstatymais neapibrėžtus, veiksmus reikėtų derinti su namų atstovais arba gyventojais, jeigu nėra išrinktas namo atstovas. Priešingu atveju Civilinis kodeksas leidžia gyventojams nemokėti priskaičiuotų mokesčių.
Trečia, įgyvendinti konkurenciją daugiabučių administravime ir daugelis problemų savaime išnyks.
