A. Guogos patarimai

Nors man paprastai labiau patinka ir sekasi išvedinėti principus, šį kartą pasidalinsiu savo konkrečiais žingsniais kaip mąstau, ką darau įžengęs į parduotuvę. Galbūt kai kam ne visai nepatiks mano mąstymo radikalumas, tačiau šiuo atveju tik perduodu savo minčių stenogramą.

1. Atėjęs į parduotuvę primenu sau, kad esu kare, ir dar priešo teritorijoje. Aplink save matau krūvas nuodų, tarp kurių man reikia išlaviruoti ir susirankioti kažką valgoma.

2. Nieko neperku, prieš tai iki galo neperskaitęs sudėties. Jei sudėtyje randu parašyta daugiau kaip du E, paprastai tokio produkto neperku. Primenu sau, kad pelės tokio nevalgytų, tai nejau esu kvailesnis už jas?

3. Niekuomet nieko neperku alkoholizmo skyriuje. Man atrodytų, kad galutinai pamišau, jei pirkčiau tokį nuodingą dalyką ir dar mokėčiau už tai savo pinigus.

4. Praktiškai nieko neperku saldumynų skyriuje. Ten pakanka vien perskaityti sudėtį man, kad visiškai atmuštų norą tokį nuodą ragauti.

5. Primenu sau, kad protingas žmogus išsiugdo sau pomėgį tam, kas jam sveika ir naudinga. Todėl renkuosi produktus ne galvodamas skanu – neskanu, o sveika – nesveika kategorijomis. Su laiku susiformavo racionas, kuris yra ir sveikas, ir skanus.

6. Vengiu (bet ne visiškai griežtai) iš tolimų kraštų atvežtų vaisių ir daržovių. Sakau sau mintyse, kad tie čia padėti tam atvejui, jei mums pasirodytų per maža vietinių teršalų.

7. Valgau mažai mėsos. Griežtai nevalgau kiaulienos, nes dėl to „malonumo“ sustoja daugumos lietuvių širdys. Laikausi Toros reikalavimo atskirti mėsos ir pieno produktus. Taip į kraujagysles nepatenka nepakenčiami kiekiai gyvulinių riebalų. Privengiu vištienos, nes man gaila tų siauruose narvuose kankinamų padarėlių. Iš mėsos paprastai valgau jautieną ar kalakutieną.

8. Perku juodą ir baltą duoną, lietuviškų daržovių, kruopų, aliejaus, grūdėtosios varškės, medaus (cukraus visiškai nevartoju), žuvies. Šiais laikais maistu negali mėgautis, nes prakiurs skrandis, apsinuodysi ar dar kokią ligą prisišauksi. Man atrodo, maistas šiais laikais turi būti skirtas tik išgyventi ir nebadauti.

Dar norėčiau paminėti pora dalykų namuose. Aš dukart per dieną valgau česnaką. Jei ryte turiu išeiti iš namų, tuomet valgau tik vakare. Mano česnakas niekuomet nekeptas ar kitaip nesugadintas. Rytinį sumuštinį jis gali paversti sveikuolišku maistu. Nuolat valgant česnaką man pranyko visos slogos, išsivalė kūnas, per trumpą laiką atsikračiau antsvorio. Mano patirtis rodo, kad vien česnako skiltelė per dieną gali grąžinti mums sveikatą ir gerą savijautą. Neretai ir restorane paprašau pridėti prie patiekalo česnako skiltelę. Stebėtina, tačiau už tai, kas man geriausia ir naudingiausia, dar niekas niekur nepaprašė papildomai susimokėti. Apskritai paėmus, kuo maistas jums naudingesnis, tuo jis kažkodėl yra pigesnis.

Viena pastaba dėl česnako – vos pradėjus jį reguliariai valgyti gali kiek pablogėti savijauta, netgi sveikata. Taip yra dėl to, kad česnakas ypač veiksmingai valo organizmą, tad jūsų „rūpestingai“ sukauptus nuodus jis staigiai iškelia į kraujotaką.

Antra, stengiuosi privengti tų patiekalų ir produktų, kuriems alergiška mūsų dukrelė. O ji alergiška vištienai, pienui, varškei ir kakavai. Sakau jai, broliukui ir mamytei, kad Martos skrandukas protingesnis už mūsiškius – nepriima to, kas jam negerai. Todėl turėtumėme klausyti į Martos skranduko ir mes. 

Dar tikriausiai jums būtų įdomu sužinoti, kodėl, atėjęs į parduotuvę, pats su savimi taip griežtai kalbuosi. Dar iš Anthony Robbinso esu išmokęs, kad jei nori greitų pokyčių, turi pasitelkti piktesnę kalbą. Todėl radęs „piktų“ apibūdinimų sugebu gana lengvai atsisakyti viliojančių, bet kenksmingų produktų.

Geriau vadinkime daiktus savo vardais – tai paprasčiausi surogatai. Jie tik iš pirmo žvilgsnio yra maistas. Surogatų tikroji paskirtis - jie daro tą patį, ką ir narkotikai. Įkiša jums kenksmingo „nesveiko maisto“ – tam, kad apduitumėte ir kurį laiką pailsėtumėte nuo sveiko proto. Jie iš to gerai uždirba (aišku, nepalyginamai geriau nei tiekdami jums maistą), o jūs kiek laiko „pasimėgavęs“ prarandate sveikatą. Praradęs sveikatą jūs einate pas gydytoją. Ten jus ir vėl nuodija, ir vėl verčia už tai mokėti, tačiau tai jau kita istorija...

Atgal