Pastaraisiais metais šilumos kainos pasiekė tokias aukštumas, kad sąskaitų iš tiekėjų tenka laukti su nerimu. Tačiau galbūt įmanoma išsivaduoti iš milžiniškų sąskaitų už šildymą ir atsigręžti į atsinaujinančius energijos šaltinius, kurių turime ir mūsų šalyje? O jų daugybė: paprasčiausios malkos, specialiai auginami energiniai augalai, nuotekų valymo dumblas, įvairios biologiškai skaidžios atliekos. Atsigręžti į biokurą būtina, jei norime pasiekti ir 2020 m. ES išsikeltus tikslus: sumažinti CO2 išmetimus bent 20 proc., atsinaujinančių energijos šaltinių dalį padidinti iki 20 proc., o biokuro dalį iki 10 proc.
Išeitis – biokuras?
Kas yra biokuras? Biokurui priskiriami biodegalai, biodujos, gaunamos iš biologinės kilmės žemės ūkio bei pramonės atliekų, medienos bei jos atliekų, taip pat iš greitai augančių energetinių augalų, šiaudų, durpių. Visi šie energijos šaltiniai, tinkamai juos naudojant, yra neišsenkantys. Mūsų šalyje biokurui labiausiai tiktų medienos ir žemės ūkio atliekos. Štai šildantis šiaudų granulėmis šilumos kaina siekia 2,46 Lt už kv. m., naudojant medžio granules – 2,91 Lt už kv. m. Palyginimui, labiausiai paplitęs šildymas gamtinėmis dujomis atseina daugiau – po 3,24 Lt už kv. m.
O šiuo metu, kai šiaudus ūkininkai tiesiog degina laukuose, netenkame kone tris kartus pigesnės šilumos. Lietuvoje kasmet turime apie 4 milijonus tonų šiaudų ir, pasak Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, pusės šio kiekio užtektų visai Lietuvai apšildyti. Tačiau kol kas 98 procentai šiaudų nėra panaudojami pigesnei šilumai gaminti.
Tam, kad sumaniai panaudotume šį gamtos turtą, centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse turėtų būti įdiegiami automatizuoti šiaudų, daugiamečių žolių ir kitos agrobiomasės kūrenimo katilai. „Po medienos antras didžiulis biomasės resursas Lietuvoje yra būtent šiaudai. Didžiausia bėda – jog šiandien šilumos tiekimo įmonėse labai trūksta investicinių pajėgumų. Tačiau 2014 – 2020 metų laikotarpiu tai vis tiek turės būti įgyvendinta. Kadangi šioje srityje turime įsipareigojimų Europos Sąjungai, reikia tikėtis trūkstamų lėšų iš Europos struktūrinių fondų“ , – sako Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remgijus Lapinskas. Pasak jo, pradėjus gausiau naudoti biomasę, šilumos kaina gyventojams mažėtų.
Į biokuro katilinę investavęs Akmenės rajonas kainų augimo išvengs
Atsinaujinančių energijos šaltinių pranašumą demonstruojančių pavyzdžių galima rasti jau šiandien. Štai UAB „Akmenės energija“ į šilumos trasų modernizaciją ir biokuro katilinės statybą investavo 34,1 mln. Lt ir pirmųjų rezultatų sulauks jau šiemet. Kai kituose rajonuose šilumos tiekėjai didins įkainius, Akmenės rajono gyventojai galės ramiai pasitikti žiemą – šilumos kaina jiems nesikeis. Likusiems rajonams teliks žvelgti su pavydu. Jeigu pasitvirtins liūdniausios prognozės, greitai viena šilumos kilovatvalandė Lietuvoje vidutiniškai kainuos 29 centus, nors praėjus šildymo sezoną tebuvo 24 centai. Pavyzdžiui, Alytuje vartotojams centralizuotai tiekiama šiluma nuo spalio 1-osios brangs beveik 44 proc. – nuo dabartinės 17,89 cento už kilovatvalandę kainos iki 25,73 cento (be PVM).
Tuo tarpu 70 proc. jau minėtai Akmenei reikalingos šilumos bus pagaminta būtent iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Pasak bendrovės „Akmenės energija“ direktoriaus Alberto Valančiaus, imtis tokių permainų juos pirmiausiai paskatino labai stipriai išaugusios gamtinių dujų kainos, kurios per pastarąjį dešimtmetį pakilo kone keturgubai.
Naujasis katilas bus kūrenamas skiedromis, skiedrų mišiniu, miško atliekomis. Jeigu šiuo metu esančios biokuro kainos nesikeis, investicijos turėtų atsipirkti per ketverius ar penkerius metus.
Besidomintiems panašių biokuro katilinių statyba A. Valančius pirmiausia pataria užsiimti europinių projektų rašymu. Šiam tikslui iš ES fondų galima gauti nemažai lėšų, kurių surinkti pačios įmonės paprasčiausiai neišgalėtų. „Belieka bijoti tik vieno – kad kylant naujoms biokuro katilinėms, išaugs ir tokio kuro kainos“, – nuogąstauja A. Valančius.
Tikėkimės, kad ateityje biokuro tiekėjų neužvaldys per didelis gobšumas, o mes išmoksime panaudoti tuos išteklius, kuriuos kasmet mums dovanoja Lietuvos gamta.
Susiję straipsniai:
Lietuva neturi energetikos išteklių ar tik jų nežino?
Atsinaujinantys energijos šaltiniai: reikalingi, bet neišnaudoti
