Šis dialogas su eiliniu Lietuvos piliečiu vyksta kasdien. Kartais net stebiuosi, kodėl lietuviai taip užsispyrusiai iki paskutinės sekundės ignoruoja tai kas akivaizdu ir tik visiškai „prispaudus faktams“ ar kitaip atrodančią kasdien kelis šimtus metų buityje naudotą išradimą įsigijus kaimynui, puola ir pats naudotis. Taigi pagalvokim apie tai kas akivaizdu ir kodėl mes tuo nesinaudojame?
Ar yra kas nors, ko dar nežinome apie renovaciją?
Deja, taip. Apie revovaciją žinome daugiausia tai, kad tai labai brangu, tai reikėtų suprasti – ir prabangu.
Kaip čia yra, kad lietuviai (didžioji dalis) gyvena tikrai skurdžiai, tai kur čia prabanga?
Būtent prabanga, nes dabar daugelis gyvenančių daugiabučiuose tikrąja to žodžio prasme priversti „deginti“ pinigus. Dabartinę situaciją kitaip pavadinti negalėčiau kaip tik vargą, dėl nepaaiškinamo vergiško nuolankumo sumišusio su baime.
Ar yra kokia išeitis?
Taip. Tiesiog ne visada sprendimai yra akivaizdūs.Labai paslaptinga. Gal galite paaiškinti?
Na, problema ta, kad daugelis žmonių linkę negalvoti ir nepripažįsta akivaizdžių dalykų, bet linkę patikėti bet kuo, kas yra bent kiek paslaptinga – na, pavyzdžiui, į žaliuosius žmogeliukus „Marsiečius“ ir pan. Štai mūsų šiauriniai kaimynai, švedai, danai, na, ir kitos šalys – Vokietija, Šveicarija seniai išnaudoja saulės energiją šilumos gamybai, tačiau mums lietuviams tai tarytum kažkas nežemiška ar net kvailai atrodantys sprendimai. Juokinga, bet kiekvienas kaimietis tas pačias saulės technologijas naudoja, tik labai primityviai ir beveik niekada to nepanaudoja savo gerbūviui. Lietuviai labai myli žemę, todėl ir saulės technologijas naudoja išskirtinai pomidorų ir agurkų gerbūviui.
Kaip tai?
Na, šiltnamis yra ta pati saulės technologija. Kad šiltnamius lietuviai naudoja, akivaizdu. Kad šiltnamyje pastatytas kibiras su vandeniu sušyla, taip pat žino kiekviena šeimininkė.
Tai kur problema?
Bėda ta, kad mums sunku patikėti, kad tą technologiją galima priversti dirbti mūsų pačių labui, o ne pomidorų gerbūviui pagerinti.
Tai kur čia ryšys su renovacija?
Su kiekvienu klausimu vis artėjame. Nors tai nėra kokia nors naujiena, bet … renovaciją suprantame pernelyg primityviai – sienų, stogo šiltinimas, kartais surūdijusių vamzdynų keitimas. Galų gale viskas dažniausiai susiveda į nerealiai dideles sumas, kuriomis pasiekiamas juokingai menkas ir trumpalaikis efektas.
Ar galite paaiškinti smulkiau?
Taigi. Tradicinės renovacijos kaina namui priklausomai nuo namo dydžio svyruoja nuo 600 tūkst. – 1,5 mln. Lt, taigi vienas butas pabrangsta apie 30 tūkst. Lt, ir tuo pat metu sutaupoma šildymo sąskaita nuo 400 iki 100 Lt/mėn.Taigi per metus – 1500 Lt. Taip investicija atsiperka tik per 20 metų. Būtų gerai, jei taip būtų iš tikrųjų, tačiau su mūsų darbų kokybe nesunku įsivaizduoti kaip atrodys restauruoti namai po 20-ies metų. Kita vertus – Monopolininkas tikrai nesitaikstys su sumažėjusiu vartojimu, todėl elementaru, kad bus tiesiog padidinta šilumos kaina.
Kokia išvada?
Tokia renovacija iš esmės naudinga tik statybininkams, tai visiškai ignoruoja daugiabučių gyventojų interesus. Visos taupymo technologijos apriboja žmones, atima iš jų gyvenimo kokybę. Blogiausia, kad tai atima iš jų kitas galimybes, nes jie investuoja pinigus ten, kur jie niekada neaneš jokio pagerėjimo. Iš tikrųjų tokiu būdu mes atitoliname savo padoresnį (finansine prasme) gyvenimą, tiek, kiek įsipareigojame bankams.
Ką Jūs siūlote?
Iš principo kitą požiūrį ir metodą. Šilumą reikia tiesiog pasiimti – iš saulės. Jos nereikės taupyti, tiesiog reikia pritaikyti mokslo ir technikos pasiekimus tam, kad paimti tą šilumą iš nemokamo šilumos šaltinio. Ir tai kainuos 10 kartų mažiau.
Ar taip gali būti?
Ne tik gali, – taip yra, bet žmonės iš anksto užblokuoja savo mąstymą ir nepriima akivaizdžių dalykų. Nor pas mus tai gal įsivaizduojama kaip naujovė, kitose šalyse tai naudojama jau daugiau kaip 20 metų. Su minimaliomis investicijomis galima gauti akivaizdžią naudą. Tai galima nesunkiai patikrinti ir įsitikinti.
Bet gal jūsų siūloma technologija labai brangi arba Jūs reikalausite visas paslaugas pirkti iš Jūsų?
Ne, atvirkščiai. Manau, kad labai svarbu kai tokiu sunkiu laiku namo gyventojai galėtų atlikti reikalingus darbus patys – tai abipusiai naudinga. Mes netgi galime išnuomoti įrangą pabandymui keliems mėnesiams. Tiesa, montavimo darbus vis tiek teks atlikti. Bet tokiu atveju įsivaizduojama rizika būtų juokingai menka, vienam butui nesudarytų daugiau kaip 50 Lt.
Tai kokia nauda gyventojui?
Su labai nedidele investicija, gyventojai iš esmės sumažintų sąskaitas už karštą vandenį, gyvatuką, šildymą. Kai kuriais sprendimais galima išspręsti varvančių stogų ir mirkstančių sienų problemą. Be to, kiekviename daugiabutyje galima rasti žmonių, kurie dirba darbus reikiamoje sferoje – santechniką, statybininką, šaltkalvį. Jie gali atlikti darbus arba prižiūrėti juos. Tokiu būdu darbų kaina gali būti minimali – gyventojai investuotų tik į įrangą, medžiagas ir savo laiką.
Apie kokio dydžio investiciją kalbate?
Na, mano skaičiavimais devynaukščiam namui, kuris sunaudoja apie 3 m3 karšto vandens per parą, investicija turėtų būti apie 60 tūkst. Lt arba truputi daugiau kaip 1000 Lt vienam butui. Paprastai sistemą galima finansuoti iš turimų kaupiamojo fondo lėšų ir vėliau ją plėsti iš sutaupytų lėšų. Tokius pinigus bendrija gautų pasiskolinti ir iš kredito įstaigų, Kiek žinau, kredito unijos pasiryžę toms bendrijoms, kurios persivestų savo kaupimo fondą į sąskaitas kredito unijoje, taikyti labai gerus procentus ir už indėlius, ir už paskolas.
Kada reikėtų pradėti?
Mažiausia rizika vasarą – saulę turime beveik kiekvieną dieną. Ir galima pradėti kaip tik su mažesne investicija.
Bet juk žiemą ta sistema neveiktų!
Ne visiškai taip. Ji puikiai veiktų tiek, kiek bus saulėtų dienų. Informaciją apie tai galite rasti internetiniame puslapyje www.mazeikiai.biz/saule. Žiemos periodu galima tikėtis apie 20–30 procentų reikiamos šilumos. Visais kitais metų laikais galima pasigaminti beveik visą reikiamą kiekį karšto vandens ir gauti šilumą gyvatukui bei dalį šildymui reikalingos energijos.
Tai per daug gražu, kad būtų tiesa!
Ką gi – didžiausia kliūtis – žmonių įsitikinimai ir išankstinės nuostatos. Bet kiekvienas gali įsitikinti realiai – sistemą išsinuomavęs keletui mėnesių arba apžiūrėjęs realiai veikiančias saulės kolektorių sistemas. Mes gi ne išradinėjame dviračius , o jais tik naudojamės…
Gytis Karbauskas
Mes žinome kaip gauti šilumą už dyką, o Jūs?
