Lietuvos Tautinio Olimpinio komiteto pirmininkas Artūras Poviliūnas kartu su savo komitetu neleido Donatai Rimšaitei dalyvauti Londono Olimpiadoje, ir taip sužlugė šios sportininkės viso gyvenimo viltis. Kodėl D.Rimšaitė nusprendė atstovauti Rusijai - jos asmeninis reikalas, gal ir dėl to, kad Rusijoje sudaromos geresnės sąlygos sportuoti ir treniruotis. Tačiau LTOK šiuo atveju elgiasi kaip plantacijų vergvaldys - jeigu jau pabėgai iš savo plantacijoss, būsi pjudomas su šunimis. Kita vertus, rusai taip lengvai nenusileis, ir matyt, atskleis tikrąsias šio žingsnio priežastis. Tačiau kalba eina apie LTOK ir jos prezidentą "iki gyvos galvos" Artūrą Poviliūną, kuris šias pareigas eina jau 22 metus.
Reikalas tas, kad glaudžiai su LTOK susisjusi "Teleloto“ loterijas organizuojanti ir aukso puodus nuolat per televiziją raginanti laimėti UAB „Olifėja“ yra sukūrusi mechanizmą, kaip iš patiklių pirkėjų išmelžti maždaug 100 mln. litų per metus, prizams skiriant tik menką dalį visų savo pajamų.
Apsukrus verslininkai prisidengia Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, kuris valdo 51 proc. UAB „Olifėja“ akcijų, ir visur reklamuojamasi, kad pirkdamas „Teleloto“ bilietus, tu automatiška paremti Lietuvos Olimpinį komitetą. Iš tikrųjų taip nėra – visas „Olifėjos“ pelnas nusėda jos akcininkų kišenėse, o tam, kad sumažinti pelną, pinigai yra pervedami į kitas bendroves. Neabejotina, kad visame šiame nešvariame biznyje dalyvauja ir savo dalį gauna ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pirmininkas Artūras Poviliūnas, kuris yra nepakeičiamas šiame poste jau daugiau kaip 20 metų. Nors Lietuvos olimpiečių pasirodymai yra daugiau nei apgailėtini, tačiau šioje sistemoje niekas nesikeičia nuo 1988 m., kai A.Poviliūnas tapo LTOK prezidentu. Dar 1992 m. LTOK kaip ne pelno įmonė įsteigta didžiausia loterijas "Teleloto" organizuojanti bendrovė "Olifėja" po kelerių metų tapo UAB, kurios akcininkai - A. Poviliūno bendražygiai ir partneriai. "Olifėja" neva finansuoja Olimpinį komitetą, t. y. išlaiko A. Poviliūną ir jo draugus, kurie jį vienbalsiai perrenka jau beveik 20 metų. A. Poviliūno atlyginimas yra dukart didesnis už Lietuvos Prezidento. Jis yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas nuo 1988 metų ir užkulisiuose jau vadinamas šio komiteto vadovu "iki gyvos galvos". Nors olimpiečių pasirodymai apgailėtini, tačiau nė vienas sporto asociacijos vadovas negali pasipriešinti, nes tuomet gali gauti mažiau pinigų savo vadovaujamai sporto šakai“.
Nors pagal Lošimų įstatymą ne mažiau kaip pusę savo pajamų „Olifėja“ turi skirti laimėjimams (piniginiams prizams ir pinigams loterijų bilietų pirkėjams), tačiau praktiškai laimėjimams yra skiriama mažiau. Mat Loterijų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas
reikalavimas, kad ne mažiau 50 proc. nuo parduotų bilietų laimėjimų turi būti skirti laimėjimams, tačiau įstatyme šis klausimas nėra pakankamai aiškiai ir tiksliai reglamentuotas. Todėl „Olifėja“ laimėjimams gali skirti ne pusę savo surinktų pinigų, o mažesnę dalį, sakydama, kad, pvz., didžiojo prizo niekas nelaimėjo, todėl gal būt jį laimės kitais metais. Tai patvirtina ir į LL rankas patekęs „Olifėjos“ balansas. Jame parodyta, kad 2009 m. finansinių metų pabaigoje likutis „Olifėjos“ balanse buvo 15,2 mln. Litų, o 2010 m. – jau 16,9 mln. Litų. Tai reikštų, kad maždaug ketvirtadalį savo pajamų „Olifėja“ kilnoja iš vienų finansinių metų į kitus, užuot, kaip numato įstatymas, šias lėšas panaudojusi laimėjimams.
UAB „Olifėja“ užima apie 97 proc. visos Lietuvos loterijų rinkos, ir yra vienvaldė monopolistė. „Tokia monopolinė loterijų rinkos struktūra galėjo susiformuoti tik Finansų ministerijos pagalba, nes Vyriausybės nutarimu Nr. 894 buvo patvirtintos "Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių licencijavimo taisyklės", kurių 5 punktas numatė, kad visos pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, išskyrus nurodytąsias šio punkto antrojoje pastraipoje, privalo sumokėti į biudžetą 13 procentų pajamų nu nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonė kurių steigėjai yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuve Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negale sąjunga privalo 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės sumokėti į biudžetą ir procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skirti Pinigines ir pinigines daiktines loterijas rengiančių įmonių įstatymų nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą ir privalomojo skyrimo labdarai bei paramai tvarkoje nurodytiems labdaros ir paramos gavėjams. Minėta nuostata nustatė ypatingai mažą loterijų veiklai taikomą mokesčio tarifą (mokesčiai sudaro tik 5 procentus nuo išplatintų loterijos bilietų nominalo vertės).
Reikalas tas, kad iš „Teleloto“ bilietų bandantys pralobti gyventojai nežino, kad jų sumokėti už bilietus pinigėliai iš loteriją organizuojančios UAB „Olifėja“ nubyra į kitą įmonę, UAB “Lotelita“, kuriame tie patys akcininkai, tačiau Olimpinio komiteto neliko nė kvapo.
UAB „Olifėja“ akcininkai:
1. Visuomeninė organizacija Lietuvos tautinis olimpinis komitetas — 51,3 %;
2. Antanas Muraška - 17,85 %;
3. Janina Muraškienė - 17,85 %;
4. Donatas Kazlauskas - 5,5 %;
5. Eglė Kazlauskienė - 5,5 %;
6. Romualdas Domeika - 2 %.
UAB „Lotelita", adresas Olimpiečių g. 15, Vilnius, akcininkai:
1. Antanas Muraška - 31,74 %;
2. Janina Muraškienė - 31,76 %;
3. Donatas Kazlauskas - 18,24 %;
4. Eglė Kazlauskienė - 18,26 %;
UAB „Olifėja" generalinis direktorius yra Antanas Muraška, o jo pavaduotojas Donatas Kazlauskas yra ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vykdomojo komiteto iždininkas. Didžiąją dalį UAB „Olifėja" sąnaudų sudaro UAB „Lotelita" teikiamos paslaugos (techninis aptarnavimas, loterijos bilietų platinimas ir eta). Šios sąnaudos sudaro daugiau kaip pusė UAB „Olifėja" gaunamų pajamų.
UAB „Olifėja" atstovybės ir kontaktiniai duomenys: UAB „Lotelita" atstovybės ir kontaktiniai duomenys:
(http: / / www.perlas.lt/kontaktai/) (http://www.lotelita.lt/)
Kaunas Kaunas
Vaidilutės g. 3/2, Vaidilutės g. 3/2,
tel: 321 216, faks.: 321 462. astab@iotelita.lt
tel: 321 216. faks.: 321 462. astab@iotelita.lt
Klaipėda Klaipėda
Šiaulių g. 56, Šiaulių g. 56,
tel: 310 361, faks.: 311 559, tel: 310 361, faks.: 311 559,
kristina.baltrunaite@lotelita.lt
kristina.baltrunaite@lotelita.lt
Šiauliai Šiauliai
Vilniaus g. 134 (2 aukštas), Vilniaus g. 134 (2 aukštas),
tel: 520 605. faks.: 520 605. tel: 520 605. faks.: 520 605.
Panevėžys Panevėžys
Vasario 16-osios g. 57-26, Vasario 16-osios g. 57-26,
tel: 514 425. faks.: 446 391. tel: 514 425. faks.: 446 391.
„Iš to išplaukia, jog Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas, būdami UAB „Olifėja" vadovais ir akcininkais bei tiesiogiai valdydami UAB „Lotelita“, kuri yra UAB „Olifėja" turimų sąnaudų generatorius, nesunkiai gali manipuliuoti UAB „Olifėja" gaunamu pelnu, siekiant kuo daugiau finansų nukreipti į UAB „Lotelita" ir tokiu būdu mažinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto dividendų dalį, - teigia LL šaltiniai, - šias prielaidas akivaizdžiai iliustruoja žemiau pateikta UAB „Lotelita" ir UAB „Olifėja" trumpa balanso duomenų analizė:
• UAB „Lotelita " akcininkai Antanas Muraška ir Janina Muraškienė valdo 63,50 proc. akcijų, tai pat turi 35,70 proc. UAB „Olifėja„ akcijų, todėl šie du vienetai, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 2 str. 8 d. ir 33 d. nuostatomis, laikomi susiję ir gali daryli įtaką visiems verslo veiklos sprendimams, be to Antanas Muraška — pagrindinės bendrovės UAB „Olifėja", kuri generuoja pagrindines veiklos pardavimo pajamas - direktorius. UAB „Lotelita" 2010 12 31 duomenimis: Įstatinis kapitalas 620 000, Nuosavas kapitalas 16 993 841, todėl investicijų likutinė vertė yra 9 560 438 (programinė įranga, pastatai, statiniai, prietaisai, įranga, investicinis turtas gali būti pastatas su žeme skirtas pajamoms generuoti, investicijos į dukterines įmones t.y. akcijos). Keletas pastebėjimų:
Pelningumo koeficientas - kuris reiškia, kad padengus veiklos sąnaudas ir finansavimo išlaidas bendrovei nuo kiekvieno įplaukų lito lieka:
UAB „Lotelita" 15,53 ct, tuo tarpu UAB „Olifėja" pelningumo koeficientas sudaro 3573 ct.
UAB „Lotelita" 75,98 proc. pelningumas didesnis, negu UAB „Olifėja", todėl galima teigti, kad sąnaudos paskirstytos būtent taip, kad dalį pelno galima nukreipti į UAB „Lotelita".
Galima teigti, kad UAB „Lotelita" - bendrovė, kuri turi ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes sutartis pajamoms generuoti.
• UAB „Olifėja" 2010 12 31 duomenimis: Įstatinis kapitalas 1 950 000,-
Nuosavas kapitalas 13 226 386,-
Investicijų likutinė vertė 173 522,-(transporto priemonės, programinė įranga, įrankiai)
2009 ir 2010 metais UAB „Olifėja" išmokėjo 12 mln. Lt dividendų akcininkams, be to visą ankstesnių metų skirstytiną pelną bendrovė perkelia į kitus rezervus akcininkų poreikiams tenkinti.
UAB „Olifėja" skirtingai, nuo UAB „Lotelita", stengiasi sugeneruotus ir uždirbtus pinigus nukreipti į trumpalaikį turtą (pinigus banke, terminuotus indėlius, pirkėjų įsiskolinimus, išankstines sutartis).
• Trumpalaikio turto vertė 2010 12 31:
UAB „Lotelita" 13 473 484,-
UAB „Olifėja" 24 009 814,-
Galima teigti, kad UAB Olifėja", skirtingai nuo UAB „Lotelita", turi greitą apyvartumą, neturi ilgalaikių investicijų, todėl veikla bendrovės akcininkams prireikus, gali būti orientuota į greitą likvidumą ir akcininkų poreikių tenkinimą. Kiekvienos bendrovės tikslas gauti pelno normą. Siekiamybė yra gauti 15 proc. pelningumą:
UAB „Lotelita" pelnas už 2010 metus 12,68 proc., už 2009 metus 12,96 proc.
UAB „Olifėja" pelnas už 2010 metus 3,22 proc., už 2009 metus 3,68 proc. Iš šių skaičių matoma nuoseklus ir pastovus dviejų bendrovių veiklos stabilumas ir tendencingas pelno gavimas ir paskirstymas tarp bendrovių.
Be to, kaip jau buvo minėta, Donatas Kazlauskas yra ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vykdomojo komiteto iždininkas, kas sudaro tinkama ertmė Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete aukščiau įvardintoms manipuliavimo prielaidoms likti nepastebėtoms.
Pabrėžtina, jog UAB „Olifėja" (turto pardavimo metu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto firma uždaroji akcinė bendrovė ,,Olifėja“ 2003 m. rugsėjo 29 d. pardavė UAB „Lotelita" nekilnojamąjį turtą:
Administracinės patalpas, kurių bendras plotas 2317,75 kv. m., esančias adresu: Olimpiečių g. 15, Vilnius. Siu patalpų vidutinė rinkos vertė pardavimo metu buvo 4 284 000 litų (Registrų centro duomenimis);
• Susisiekimo komunikacijas — šaligatviai, mašinų stovėjimo aikštelės (plotas 3229,00 kv. m.), esančias adresu: Olimpiečių g. 17, Vilnius. Šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 257 000 litų (Registrų centro duomenimis).Atkreiptinas dėmesys, jog, pagal LR loterijų įstatymo 7 straipsnio nuostatą, UAB „Olifėja" 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai ir paramai. Įvertinus tai, kad Visuomeninė organizacija Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) yra UAB „Olifėja" steigėjas ir pagrindinis akcininkas, todėl LR loterijų įstatyme nustatyta labdara, atsižvelgiant į 2002 m. gegužės 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 654 patvirtintą LR loterijų įstatymo koncepciją, turėtų būti skiriama LTOK, tokiu būdu didinant LTOK gaunamo pelno dalį. Klausimas, ar taip yra? Be to, yra pagrįstų prielaidų manyti, jog tarp paramos gavėjų yra krepšinio klubas „Lietuvos rytas", dėl ko galima teigti, kad teikiamos paramos pagalba galimai daroma įtaka žiniasklaidai.
Tai, jog Finansų ministerijos atsakingi tarnautojai yra glaudžiai susiję su loterijoms tinkamos mokestinės erdvė: formavimu, aiškiai iliustruoja 2008 metų pabaigos įvykiai, o tiksliau tai, kad kuomet buvo formuojama finansinė: ekonominės krizės Lietuvoje įveikimo programa, kuri sąlygojo papildomos mokestinės naštos ūkio subjektams paskirstymą, loterijų organizavimo veikla, Finansų ministerijos atsakingų tarnautojų rengiančių teisės aktų projektus liko nepastebėta.
Monopolinės loterijų rinkos Lietuvoje suformavimas dar labiau patvirtina galimą korupcinį loterijų organizatorių (tiksliau UAB „Olifėja") ir Finansų ministerijos atsakingų tarnautojų suaugimą. Kuomet tokia grėsmė egzistuoja, tuomet turėtų funkcionuoti valstybinis mechanizmas tam išvengti/minimizuoti. Todėl būtina atsakingu tarnauto jų/institucijų, kurie įgalioti priimti sprendimus (teisės aktus), rotacija, siekiant išvengti verslo ir tarnautoju „suaugimo“, korupcinių ryšių formavimo.
Loterijos (lošimai) vis dėl to yra ūkinė ekonominė veikla ir būtų tikslinga, jog šią veiklą reguliuotų, prižiūrėtų ir kontrolės funkcijas atliktų institucija prie Ūkio ministerijos. Tokiai rokiruotei, įvertinus prielaidas dėl verslo ir tarnautojų „suaugimo ir korupcinių ryšių suformavimo, aplinka yra pakankamai tinkama.
Į LL klausimus atsakė ir UAB „Olifėja“ akcininkas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vykdomojo komiteto iždininkas Donatas Kazlauskas:
- Kiek suprantu, įmonės, kurių steigėjas yra LTOK, moka mažesnius mokesčius, nei kitos?
- Nesupratau.
- Buvo toks Vyriausybės nutarimas, kad įmonės, kurių steigėjas yra LTOK, moka mažesnius mokesčius, nei kitos?
- Niekur tokio nutarimo niekas nepriėmė ir įstatymas to nenumato (Vyriausybės nutarimas pateikiamas – aut. Pastaba). Visiems yra vienodos nuorodos – sumokėti 8 proc. pajamų paramai ir labdarai pagal Paramos ir labdaros įstatymą. Kiti mokesčiai – reikia sumokėti 5 proc. mokestį į biudžetą.
- O ta parama, pvz., „Olifėjos“ atveju, ar ji turi būti skirta LTOK, ar kažkam kitam?
- Kaip nustato įmonės akcininkai. Paramą mes skiriame LTOK. Per metus tai sudaro apie 8 mln. Litų.
- O kaip yra dėl kitos įmonės – UAB „Lotelita“. Teigiama, kad ji sukurta tam, kad išplauti pinigus iš „Olifėjos“, ir taip mažinti įmonės pelną?
- Kaip gali būti plaunami pinigai, aš nesuprantu.
- Tie patys akcininkai – „Lotelitoje“ ir ‚Olifėjoje“, kam jiems reikia pirkti paslaugas patiems iš savęs? Tik „Lotelitoje“ neliko LTOK?
- Aš jau negalėčiau to komentuoti, tai jau ne telefoniniai pokalbiai. Yra duomenų apsaugos įstatymas, kuris draudžia tokius dalykus komentuoti.
- Kokie dalykai nekomentuojami?
- Akcininkai ir kitokie dalykai.
- Tačiau įmonių akcininkai yra vieša informacija?
- Hmm...
- Kitaip sakant, pusę savo pajamų „Olifėja“ atiduoda „Lotelitai“ už kažkokias paslaugas?
- Daugiau negu pusę savo pajamų ‚Olifėja“ turi skirti laimėjimams, tai kaip ji kitą pusę gali atiduoti „Lotelitai“?
- O kokią dalį pajamų „Olifėja“ skiria laimėjimams?
- Tiek, kiek ir numato įstatymas – 50 proc.
- Tačiau girdėjau iš Lošimų priežiūros komisijos, kad skiriate mažiau?
- Mažiau tikrai niekas neskiria. Jeigu paimate vieną savaitę, kurią milijono litų niekas nelaimėjo, tai tie pinigai bus laimėti kitą kartą.
Lošimų priežiūros tarnyba akla ir kurčia
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos vyriausiasis specialistas Raimundas Štengeris, kalbėdamas su LL, iš pradžių teigė, kad loterijas organizuojančios įmonės laimėjimams skiria pusę savo pajamų, o vėliau, kai LL gavo dokumentus, tai paneigiančius, R.Štengeris atsisakė kalbėtis, nes „neturi įgaliojimų“. Jis atsakė į LL klausimus:
- Kokią dalį savo pajamų loterijų įmonės turi skirti laimėjimams?
- Laimėjimų fondas turi būti ne mažesnis, kaip 50 proc. Toks reikalavimas nustatytas tik loterijas organizuojančioms įmonėms. Laimi ne vien prizus, žmonės laimi ir pinigus. Įstatyme jie vadinami laimėjimais.
- Ar kas nors kontroliuoja, kaip laikomasi tokio reikalavimo?
- Aišku, kad kontroliuojame. Loterijų organizatoriai pateikia ataskaitas, ir parodo, kokią sumą pinigų jie skyrė laimėjimams.
- Kitaip tariant, jeigu „Olifėja“ parduoda loterijos bilietų už 100 mln. litų per metus, maždaug 50 mln. litų ji turi skirti laimėjimams?
- Taip.
- Ir ten nebuvo jokių pažeidimų, nes girdėjau, kad laimėjimams yra skiriama žymiai mažesnė suma?
- Nebuvo tokių pažeidimų.
- Ir jokių pretenzijų „Olifėjai“ neturite?
- Neturime.
Kitą kartą, kai LL paskambino tam pačiam R.Štengeriui, jau turėdama „Olifėjos“ balansą, ir norėjo paklausti tų pačių klausimų, R.Štengeris supyko: „Jūs ką, čia interviu darote? Neturiu įgaliojimų teikti komentarus. Paprašykite pirmininko, tegul komentuoja“.
P.Navikas: loterijų organizatoriai nesilaiko įstatymų
Buvęs Valstybinės lošimų priežiūros tarnybos vadovas Petras Navikas LL sakė, kad jis dar prieš kelis metus buvo atkreipęs dėmesį į sukčiaujančius loterijų organizatorius.
„Įstatymas nustato, kad lošimų organizavimo reglamente turi būti nurodyta
lošimo pavadinimas ir taisyklės, organizavimo vieta, įmokos už dalyvavimą
lošime dydis, didžiausia laimėjimo suma, laimėjimų grupės, kaupiamojo fondo
sudarymo ir laimėjimo tvarka, laimėjimų išmokėjimo tvarka, pretenzijų
pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, - teigia P.Navikas, - štai ir viskas, kas leidžiama numatyti
reglamente. Reglamentą patvirtina Komisija. Tai labai svarbus dokumentas,
kuris nustato azartinių lošimų organizavimą. 2003-2004 metais bendrovių reglamentai keisti daugiau kaip 130 kartų. O priežastys įvairios: numatomi organizuoti nauji kortų lošimai ir lošimai
automatais, keičiamos įmokos už dalyvavimą lošime ir lošimų automatų
programos, numatomos lošėjų turnyrų, konkursų ir kitų priviliojimo lošti
priemonių taisyklės, keičiamos mokėjimo priemonės ir t.t. Kai kurių
bendrovių veiksmai kelia abejonių, kadangi reglamento manipuliacijos leidžia
bendrovėms apgaudinėti lošėjus. Štai kad ir taip: įstatymas nustato, kad A
kategorijos automatų laimėjimo fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 90 %, o B
kategorijos automatų – ne mažiau 80 % visos įmokų sumos. Tai yra, kad
lošėjai turi laimėti nurodytą sumokėtų už lošimą pinigų procentą. Tiksliai
nežinoma, per kiek lošimų (milijoną ar daugiau) turi būti pasiektas Įstatymu
numatytas lygis. Automatų naudojimo pradžioje paprastai laimėjimo procentas
yra žemesnis, nors pagal tikimybių teoriją ir dideli laimėjimai gali
pasitaikyti vos pradėjus lošti. Taigi, esant mažam laimėjimų procentui,
bendrovė gali paaiškinti, kad ateityje iškris didelis laimėjimas, kuris
kompensuos laimėjimo fondą ir bus pasiektas Įstatymo nustatytas laimėjimo
procentas. Nesulaukus Įstatymo nustatyto laimėjimo fondo procento, galima
keisti automatuose lošimus ir iš naujo pradėti skaičiuoti laimėjimo fondo
procentą“.
Loterijos
„Loterijos nuo seno organizuojamos siekiant surinkti lėšų konkrečioms
labdaros ar paramos programoms finansuoti, - teigia P.Navikas, - gautos grynosios pajamos
skiriamas tik šiems tikslams.
Be to, kaip pažymėta Europos Sąjungos
komisijos memorandume loterijų klausimu, loterijos ir lošimai sudaro didelę
riziką sukčiavimui ir piktnaudžiavimui, pinigų plovimui ir kitiems
kriminaliniams veiksmams. Todėl daugelyje valstybių jas organizuoja
valstybinės institucijos.
Lietuvoje loterijų organizavimas perleistas į privačias rankas. Nuo 2004
metų įsigaliojo Loterijų įstatymas. Įstatymu nustatyti šie pagrindiniai
reikalavimai: loterijų laimėtojams turi būti skirta ne mažiau kaip 50 %, o
labdarai ir paramai - 8 % nominalios išplatintų bilietų vertės bei sumokėtas
5 % pajamų mokestis. <...>
Tenka pažymėti, kad iki Loterijų įstatymo įsigaliojimo loterijų priežiūra
buvo silpna. Ją vykdė Finansų ministerija vadovaudamasi Vyriausybės
patvirtintomis loterijų organizavimo taisyklėmis. Jau pirmaisiais Komisijos
priežiūros metais pastebėta, kad pažeidžiamas pagrindinis reikalavimas –
skiriama mažiau, negu 50 % surinktų lėšų už bilietų platinimą laimėjusiems
bilietams (jų turėtojams) išmokėti. Pavyzdžiui, UAB „Olifėja“, vykdžiusi
daugiau kaip aštuonerius metus loteriją, pateikė tokius jos duomenis:
įvykusiuose 449 loterijos lošimuose (tiražuose) išmokėta laimėjimams 49,7 %
parduotų bilietų vertės.
Tai yra mažiau negu nustatyta Loterijų įstatyme.
Tačiau šis procentas neparodo tikrosios būklės turint omeny tai, kad lošėjui
loterija baigiasi tuo tiražu, kurio jis įsigijo bilietus. Todėl laimėjusiems
kiekvieno tiražo bilietams (jų turėtojams) turi būti išmokėta ne mažiau kaip
50 % parduotų bilietų sumos. Šiuo požiūriu įvertinus loteriją, pastebėta,
kad tik 84 tiražuose laimėjusiems bilietams (jų turėtojams) išmokėta ne
mažiau kaip 50 % tų tiražų bilietų vertės. Likusių 365 tiražų laimėjusiems
bilietams (jų turėtojams) išmokėta tik 39,4 % surinktų lėšų už parduotus
bilietus, arba penktadaliu mažiau negu priklausė išmokėti.“ Nežiūrint į
tai, šiam loterijų organizatoriui vėl buvo patvirtintos tokios taisyklės.
Tuomet kreipiaus į Seimo kanceliarijos teisės departamentą. Šis
departamentas išaiškino, kad Loterijų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas
reikalavimas laimėjimų fondo dydžiui taikytinas kiekvienam loterijos tiražui
ar visų tiražų vidurkiui, tačiau įstatyme šis klausimas nėra pakankamai
aiškiai ir tiksliai reglamentuotas.
Atsižvelgiant į tai, kad civilinių
teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami
pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), kiekviename loterijos
organizatoriaus tiraže žaidėjams skiriama laimėjimų suma turi sudaryti ne
mažiau kaip 50 proc. tame tiraže išplatintų loterijos bilietų nominalios
vertės.
Kitu atveju loterijos organizatorius kiekvienam loterijos tiražui
galėtų skirti skirtingą laimėjimų fondą. Tokiu būdu vienuose loterijos
tiražuose laimėjimų fondas būtų, pavyzdžiui, 30 proc. šiam tiražui
išplatintų bilietų nominalios vertės, o kituose tiražuose - 70 proc. bilietų
nominalios vertės ar pan. Taigi, loterijos žaidėjai turėtų nevienodas
galimybes laimėti prizus atskiruose loterijos tiražuose dėl skirtingo dydžio
prizinio fondo.
Tačiau ir toliau Priežiūros komisijos kai kurie nariai elgėsi pagal
„seną įprotį“. Patvirtino loterijos „Televiktorina „Duodam“ taisykles,
kurios leido sudaryti loterijos laimėjimo fondą mažesnį kaip 50 proc.
nominalios loterijos bilietų vertės.
Bandžiau ginti loterijų laimėtojų interesus, kaip sakoma – viešąjį
interesą, teisme. Tačiau Administracinis teismas nutraukė bylą,
konstatuodamas, kad atsakovas (Priežiūros komisija) pareiškėjo subjektinių
teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė, todėl P. Naviko reikalavimas
nėra teisėtas ir pagrįstas. Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis
pareiškėjas galėtų ginti viešąjį interesą teisme taip pat nenustatyta, todėl
administracinė byla pagal pareiškėjo skundą nutrauktina“.
Mąstant sveiku protu absurdiškai atrodo teismo sprendimas.
Vadinasi, Prezidento paskirtas pareigūnas prižiūrėti ir kontroliuoti azartinius
lošimus ir loterijas, ir įstatymais saugomus viešuosius interesus, neturi
teisės jų prižiūrėti ir kontroliuoti, aiškintis, ar nepažeisti įstatymai.
Vadinasi, be reikalo įsteigta Priežiūros komisija, kaip valstybės kontrolės
institucija, ir paskirti jos nariai.
Tikslas, kurio siekė balsavę už sprendimų priėmimą Komisijos
nariai ir azartinius lošimus bei loterijas organizuojančios bendrovės,
pasiektas. Pridengta galima korupcija.
Netekęs galimybės teismuose atskleisti galimos korupcijos faktų,
2006 m. pabaigoje autorius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Juk
Prokuratūros įstatymu nustatyta, kad ji gina viešąjį interesą pagal asmens,
valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą,
pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. Kadangi prokurorai, gindami
viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su pareiškimu, todėl
tikėtasi, kad jie savo vardu kreipsis į Administracinį teismą su prašymu
ištirti Priežiūros komisijos sprendimų teisėtumą. Iš Seimo teisės
specialistų atsakymo paaiškėjo, jog nėra taip paprasta nustatyti, ar
sprendimai yra teisėti. Tai gali padaryti tik teismas.
Autorius prašė prokuratūros savo vardu kreiptis į Administracinį
teismą su prašymu ištirti Priežiūros komisijos sprendimus. Po dviejų mėnesių
autorius sulaukė Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus
vyr. prokurorės I. Z. pasirašyto atsakymo. Jame konstatuota, jog visi
Priežiūros komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir neprieštarauja
įstatymams.
Štai tokia istorija.
