VASARIS - SVEIKATOS IR SPORTO VISIEMS MĖNUO

Prieš daugiau nei 15 metų Lietuvos sveikuolių sąjunga vasario mėn. paskelbė sveikatos ir sporto visiems mėnesiu kviesdama visus Lietuvos žmones dalyvauti renginiuose, skirtuose imuninei sistemai stiprinti, sveikatingumui ugdyti ir sąmoningumui gerinti.

Per tuos metus vasario mėnesiais „Sveikatos bangos“ per Lietuvą ritosi tai stipriau tai silpniau, bet džiaugiamės, jog tradicijos išliko ir dėkojame visiems, padėjusiems jas išlaikyti.

Todėl ir šį vasarį KVIEČIAME visus klubus, įstaigas ir organizacijas rengti renginius, skirtus sveikatos ir sporto visiems mėnesiui, įtraukti kuo daugiau jaunų žmonių, moksleivių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų.

KONKURSAS: siųskite Jūsų vasario mėn. surengtų renginių nuotraukas el. paštu sigita@sveikuoliai.lt Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam’o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai iki vasario 27 d., o gausiausių renginių organizatorius bei gražiausių nuotraukų autorius mes apdovanosime prizais su Lietuvos sveikuolių sąjungos atributika!!!

---------------------------- 

VASARIO 12-14 D.D. PALANGOJE VYKS DIDŽIAUSIA GRŪDINIMOSI ŠVENTĖ LIETUVOJE "PALANGOS RUONIAI - 2010" IR LSS 20 M. JUBILIEJAUS MINĖJIMAS

Renginio programą ir registracijos anketą rasite puslapyje www.sveikuoliai.lt. Mielai laukiame visų Palangoje!

---------------------------- 

ALGIRDAS BRUKŠTUS: HOLIZMAS, CHAOSAS IR GYVENIMO STILIUS 

http://www.balsas.lt/naujiena/370236

----------------------------

PAMASTYMAI, SKIRTI LSS 20-MEČIO MINĖJIMUI

1. DAINIUS KEPENIS: APIE GYVENIMO PRASMĖS IEŠKOJIMĄ:

Tai, ką čia perskaitysite yra profesoriaus Rimanto Kočiūno žodžiai, pasakyti Viktoro E.Franklio knygos „Sielogyda. Gydytojo rūpestis-siela“ įžangoje („Vaga“.1997). Šią knygą man padovanojo sveikatos mokyklos dalyvis Justas. Joje radau atsakymą į klausimą, kuris man nedavė ramybės daug metų. Tiksliau - radau patvirtinimą to, ką jau ne kartą minėjau: tik radęs savo vietą ir gyvenimo prasmę žmogus bus laimingas ir teiks laimę kitiems.V.E.Franklis (1905-1977)- pasaulinio garso psichiatras ir vienas įtakingiausių XX amžiaus mąstytojų. Jo idėja apie žmogaus gyvenimo prasmę ir jos ieškojimą tikrai yra verta dėmesio.

Sokratas reikalavo „Pažink save". Froidas siūlė „Pažink savo pasąmonę". V. Franklis pataria „Pažink savo dvasios galimybes". Tai pamatinis V. Franklio logoterapijos principas. Šios psichoterapijos sistemos požiūriu, žmogų galima pažinti tik iš trijų matmenų - kūno, psichikos ir dvasios (noos). Žmogaus gerovei būtina darna visuose šiuose matmenyse. Kita vertus, kūnas ir psichika gali sunegaluoti, sutrikti, tačiau dvasia - ne. Pastaroji yra žmogaus sveikoji šerdis, nors ir gali būti įtakojama trikdančių fizinių, biologinių ar psichologinių veiksnių. Logoterapijos užduotis yra aptikti ir mėginti pašalinti šiuos veiksmus, blokuojančius žmogaus galimybes. Kartu svarbu parodyti, kad kiekviename mūsų slypi neišsemiami grynai žmogiški, dvasiniai resursai: prasmės siekimas, orientacija į svarbiausius gyvenimo tikslus, vertybės ir idealai, praeities ir ateities susiejimo galimybė, atsakomybė, gebėjimas mylėti, kūrybiškumas, tikėjimas, intuicija, humoro jausmas, sąžinė. Šie dvasios resursai ir yra vaistas, kurį logoterapija siekia daryti prieinamu žmonėms, ieškantiems pagalbos psichologiniame konsultavime ir psichoterapijoje.

Logoterapija kaip „mediciniškas rūpestis dvasia" („Arztli-che Seelsorge" - taip skamba šios knygos pavadinimas) praktikoje remiasi šiais svarbiausiais principais:
1. Prasmę įmanoma surasti netgi situacijoje, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo pripildytos chaoso, beprasmybės, tragizmo; tam yra trys keliai - veikimas, išgyvenimas arba vidinio nusistatymo situacijos atžvilgiu kūrimas.
2. Kiekvienas žmogus potencialiai turi „dvasios užsispyrimą", kuris įgalina priimti net pačias sunkiausias situacijas, siekti brandesnio požiūrio į gyvenimą, stengtis įprasminti kiekvieną gyvenimo momentą.
3. Žmogus turi gebėjimą „pranokti save", „išeiti iš savęs" susitikimui su kitais - su meile ir rūpesčiu.
4. Žmogus gali pažvelgti į save iš šalies - įvertinti savo gyvenimą ir keisti jo kryptį bei tikslus.
5. Kiekvienas žmogus yra unikalus. Gyvenimo situacijos, kuriose jis jaučiasi nepakeičiamas, suteikia jo buvimui prasmę.
6. Ne visada lengva pamatyti kasdienybės momentų prasmę. Kartais svarbu kantriai laukti, kad prasmė pati pasirodytų.
7. Įtampa yra žmogiškosios egzistencijos dalis. Būti sveikam nėra būtina vidinė pusiausvyra ar prisitaikymas; tam pirmiausiai reikalinga neišvengiamų kasdieninio gyvenimo įtampų priėmimas. Tai ir yra dvasios stiprybės šaltinis. Vertingiausia įtampa, kylanti iš nesutapimo, koks žmogus yra ir kokiu galėtų tapti.
8. Prasmės atradimas - ne dovana, o pastangų reikalaujantis pasiekimas. Jis gali būti itin didingas, kai pavyksta atrasti prasmę priimant neišvengiamą kančią. Niekas nežino savo ribų, kol gyvenimas nesuteikia progos jas patikrinti.
9. Gyvenimas nebūtinai atneša malonumus, tačiau visada žmogui siūlo prasmės paiešką. Dvasine sveikata pasižymi ne tie, kurie ieško laimės, o ieškantys prasmės.
10. Didžiausia kliūtis prasmės ieškojime yra redukcionizmas: mėginimas „sumažinti" žmogų iki biologinės būtybės ar mechanizmų rinkinio statuso.

Šie logoterapijos principai tarsi manifestas, bylojantis kiek¬vieno žmogaus potencialų didingumą. Kad potencialumas įsikūnytų realiame gyvenime ir reikalingas „dvasios užsispyrimas", išliekantis nepaisant kūno kančių ir sielos sumaišties. Tokiu „dvasios užsispyrėliu", dvasios aristokratu buvo ir V. Franklis, pranokęs mirtį ir netektis, nešęs šviesą daugybei savo pacientų ir kolegų, vienodai gerai jautęsis pacientų priėmimo kambaryje, garsių universitetų tribūnose, Alpių kalnuose, iki gilios senatvės kopdamas į stačias viršūnes, pilotuodamas lėktuvą.
Vienas jo mokinių Joseph Fabry savo mokytoją pavadino pranašu bibline prasme - jis ne spėja ateitį, o perspėja apie galimas rūsčias negandas. Didžiausia jų, V. Franklio nuomone, tuščias, beprasmis gyvenimas. Jis ne tik įspėja, bet ir siūlo išeitį - prasmės ieškojimo filosofiją ir praktiką. Jos apmatus skaitytojas ras šioje knygoje, kuri pasirodė pačiu laiku - kai aplink tiek daug nusivylusių, pasimetusių, piktų, bejėgiais besijaučiančių žmonių.

2. VYTAUTAS RUŠKYS: AR SVEIKAI GYVENSENAI ATVERTA VALSTYBĖS KIŠENĖ?

Sveikuoliams iš pačios Prezidentūros sklido garantijos, kad valstybės sporto politikos kryptis – savivaldybėse pradės dirbti specialistų, kurie bus sveikos gyvensenos specialistais, tad ir imsis tam skirtos veiklos. Tai pažadėta prieš 4 – 5 metus. Iki šiol žodžiai tebekybo ore. Tuo tarpu sveiko gyvenimo praktika ir toliau užsiiminėja tik pavieniai entuziastai, verslininkai ar visuomenininkai. Bet ne valdininkai, kurie gyvena iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo.

Tad mokesčių mokėtojų pinigai sveikam gyvenimui propaguoti, stiprinti tenka tik teoriškai. O jeigu ir tenka šiek tiek – tai sumaišomi į bendrą katilą su sportu, medicina, kultūra ir visu tuo, kas gyvenimiška.
Atrodo, dėl to neturėtume piktintis. Nes sveikai gyvenančiam žmogui reikia ir pasportuoti, ir pasigydyti, ir pasigrožėti. Visa tai padeda siekti dvasios ir kūno harmonijos – o tai yra žmogaus pilnatvės, tuo pačiu ir sveikatos garantija.

Tačiau užmirštami visuomenėje nusistovėję trafaretai, štampai. Paneikite kas nors, kad vyksta ne taip – jei sveikam gyvenimui skirtas lėšas gauna sportininkų treneris, tai tuos pinigus ir išleidžia siekti sporto rezultatų.
Ir tik tada, jei jau nepavyksta pasiekti svarbių titulų, tada jau pasiguodžiama – vis į naudą. Į naudą, nes sportininkai laiką praleido ne prie kompiuterio, kavinėje, o sporto salėje stiprėjo.
Paneikite kas nors, kad vyksta ne taip – jei medicinos įstaiga gauna lėšų iš kokio sveikatos stiprinimo fondo, tai perka medicinos įrangą, rengia kokius kabinetus, gydo ligonius.
O kai reikia pasigirti apie sveikatos profilaktiką, tada pasididžiuojama, kad išleistos lėšos sveikos gyvensenos stiprinimui.

Tuo tarpu patys elementariausi sveikatos pagrindai lyg sklando ore. Nes paliekami kiekvieno mūsų valstybės piliečio savišvietos reikalu. Juk kiek kam įdomu, gali paskaitinėti internete ar pažiūrinėti kokią televizijos laidą. O sveikos gyvensenos praktikavimas lieka tik teorija, tik siekiamybė valstybiniu lygiu. Nors iš tikrųjų turėtų būti iškelti iki sporto lygio arba bent į jį lygiuotis.

Kad visi tie mano pastebėjimai irgi neatrodytų kaip ginčytini teiginiai, plevenantys ore, pasiremsiu praktika. Paskaičiuokime, kokį procentą tarp bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų darbuotojų sudaro sveiko gyvenimo specialistai. Bet ne tie žmonės, kurie dėl savo entuziazmo yra tapę gyvais pavyzdžiais kaip reikia sveikai gyventi. O tie specialistai, kurie už tokių nuostatų ar įgūdžių formavimą gauna atlyginimą iš valstybės biudžeto kaip ir, pavyzdžiui, tikybos mokytojai.

Paskaičiuokime kokį procentą tarp valstybei priklausančiose sporto bazėse dirbančių specialistų yra tokie specialistai, kurie gauna valstybės tarnautojo atlyginimą už tai, kad į užsiėmimus reguliariai sukviečia žmones paprasčiausiai pasimankštinti. Ar už tokį darbą mokama iš tos pačios valstybės kišenės, kuri yra plačiai atverta atlyginti, pavyzdžiui, kokiam futbolo treneriui. Deja, aš pats į klausimą dėl esančio sveikos gyvensenos specialistų skaičiaus negaliu atsakyti, nes tokia statistika man neprieinama. Tačiau drįstu prognozuoti – tokių sveikos gyvensenos specialistų, gaunančių atlyginimą iš mokesčių mokėtojų pinigų, šalyje yra apie 0 procentų. Jei valstybės institucijos turi kitus duomenis, prašom paskelbkite visuomenei. Ir konkrečiai nurodykite kas tie žmonės, kokiose įstaigose jie dirba.

Sutinku, kad išreikštos mintys ir svajonės bei pasiūlymai panašūs į utopiją dabartinės krizės akivaizdoje. Sutinku, kad, pavyzdžiui, Kinijai, kuri yra didžiulė, o santvarka socialistinė, yra priimtiniau organizuoti masines mankštas, ir taip ugdyti, palaikyti sveikos gyvensenos įgūdžius.

Bet nesutinku, kad sveikai gyvenančių žmonių vardu Lietuvoje negaliu reikalauti bent šiek tiek pakeisti valstybės politiką dėl žmonių gyvenimo gerovės.
Užtat siūlau mokesčių mokėtojų pinigus paskirstyti racionaliau sveikos gyvensenos atžvilgiu. Tad valstybė turėtų išlaikyti ne tik tuos valdininkus, kurie kuria projektus, planus kaip sveikai gyventi. Valstybė turi išlaikyti ir tuos specialistus, kurie sporto salėje ar baseine reguliariai mokytų pardavėją ir vairuotoją ar studentą ir pensininką, pavyzdžiui, mankštintis, daryti tempimo ar kvėpavimo pratimus.
Ir jei šiuos pasvarstymus išgirstų valstybininkai, prašau jūsų: pasakykite, ar jūs siekiate tokių galimybių Lietuvoje. O kad apskritai tokios galimybės įmanomos Lietuvoje – puikiai įrodo jau du dešimtmečius gyvuojantis Sveikuolių judėjimas, jo sukaupta patirtis.

Vytautas RUŠKYS, vienintelį kartą valstybinės įstaigos organizuoto sveikos gyvensenos konkurso "1000 sveikų" nugalėtojas 1995 metais.

3. PRIENŲ SVEIKUOLIŲ KLUBO VADOVĖ LEONORA KALANTIENĖ: KAIP MAN PAVYKO IŠVENGTI SĄNARIŲ KEITIMO

Dėl patirtų traumų jaunystėje, daugiau nei prieš 10 metų prasidėjo kelių sąnarių skausmai. Uždegimus kartą, kitą numalšinau Diklofenakais, tačiau prasidėjo skrandžio skausmai. Supratau, kad su vaistais toli nenukeliausi. Gydytojai diagnozavo visišką sąnario susidėvėjimą ir patarė keisti kelio sąnarį. Naktimis negalėjau miegoti dėl skausmo, bažnyčioje nei sekundei atsiklaupti. Užsiregistravau Ligonių kasose eilėje pas docentą N.Porvanecką  ir pradėjau laukti. Belaukdama eilėje pradėjau keisti savo gyvenimo būdą. Nuvažiavau į Palangos sveikatos mokyklą (laida Nr. 232), aktyviai dalyvavau mankštose, maudynėse, paskaitose.

Gavau daug įvairių žinių. Grįžusi pakeičiau įprastą mitybą, pradėjau šiek tiek mankštintis. Prienuose įsijungiau į sveikos gyvensenos klubo veiklą, buvau išrinkta klubo pirmininke. Kvietėmės įvairios srities lektorius, įdomius žmones. Labai naudinga buvo manualinės terapijos specialisto Liudo Šalčiaus paskaita ir jo patarimai. Sulaukus eilės, sąnario keitimo operacijos atsisakiau, nes jaučiausi gerokai geriau ir atsirado viltis pragyventi su savais.

Galiu patarti, kad sąnariams labai svarbu yra mankšta, pirtis, šilto purvo maišeliai (tą darau namų sąlygomis), mityba, vilnonė patalynė, grūdinimasis. Trumpas šaltis nekenkia, kasmet žiemą išsimaudau jūroje, eketėje, upelyje ir nepastebėjau sąnarių pablogėjimo ar skausmo. Kasdien rytais prausiuosi po šaltu dušu, todėl išvengiu slogos, bronchito, kuris mane anksčiau kamuodavo, gripo. Šiuo metu jaučiuosi gerai, nejaučiu skausmo, galiu ne tik bažnyčioje atsiklaupti, bet ir ant grindų keliais pavaikščioti (besimankštindama). Nevartoju jokių cheminių vaistų, netikiu reklamuojamais gliukozaminais, artrostop ir kt. Tai tik pinigų švaistymas. Naudoju savo prisirinktas žoleles, pasigaminu papildų iš gamtos.

Tai buvo mano sveikėjimo kelias, kiekvienas pasirenka savąjį. Dėkoju likimui ir Dievui, kad gyvenimo kelyje sutikau sveikuolius. Aš labai pasikeičiau fiziškai, stengiuosi keistis ir dvasiškai. 

---------------------------- 

SEMINARAI, SVEIKATOS MOKYKLOS

Seminaras pedagogams "Doros, harmonijos ir sveikos gyvensenos kultūros ugdymas savyje ir klasėje": 

2010 m. vasario 2-4 d.d. Kelmėje, bendradarbiaujant su Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. 

2010 m. vasario 9-11 d.d. Mažeikiuose, bendradarbiaujant su Mažeikių švietimo centru; 

2010 m. vasario 17-19 d.d. Pasvalyje, bendradarbiaujant su Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru;

Seminarą veda LSS viceprezidentas Eligijus Valskis.

Sveikatos mokykla

2010 m. vasario 22-28 d.d. Lazdijuose, bendradarbiaujant su Lazdijų  rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru.

KNYGOS

1.      Viktor E. Frankl. “Sielogyda”.

2.     

Jonny Bowdenas. “150 sveikiausių produktų Žemėje“.

Atgal